Ūkininkus, užsiimančius kiaulininkyste, kaip perkūnas iš giedro dangaus sudrebino žinia apie aptiktą afrikinio kiaulių maro židinį Ignalinos rajone, kur „Idavang“ Rupinskų padalinio kiaulių komplekse buvo nustatytas šis užkratas. Išnaikinta apie 20 000 kiaulių, dezinfekuojamos fermos. Šio viruso nesustabdė ir masinis šernų naikinimas.
Įdomu, ar virusas nepaplis Žemaitijoje, juolab kad Rietavo savivaldybėje yra UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ – valstybinė įmonė, užsiimanti gyvūninės kilmės atliekų perdirbimu. Ar neteks ir Žemaitijos ūkininkams masiškai skersti savo kiaules? O mums, mėsytės mėgėjams, už lašinukus mokėti fantastinę kainą?..
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, iš referentinės afrikinio kiaulių maro laboratorijos Ispanijoje rugpjūčio pradžioje gauti tyrimų atsakymai patvirtina, kad Ignalinos rajone, „Idavang“ Rupinskų padalinio kiaulių komplekse, nustatyto viruso genotipas yra identiškas afrikinio kiaulių maro virusui, cirkuliuojančiam Gruzijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Latvijoje ir Lenkijoje. To paties genotipo virusas šių metų sausio mėnesį buvo nustatytas ir dviem afrikiniu kiaulių maru užsikrėtusiems šernams Alytaus, Varėnos ir Šalčininkų rajonuose.
Rugpjūčio 1 d. darbą baigė ir Europos Komisijos ekspertų darbo grupė, kuri pastarosiomis dienomis vertino situaciją Ignalinos rajone ir Lietuvos pritaikytas užkrato likvidavimo ir prevencijos priemones. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba skelbia, kad tiek Lietuvos, tiek ir Europos Komisijos ekspertus labai nustebino, jog užkratas prasibrovė į taip atsakingai biosaugos priemones taikantį kiaulių kompleksą. Ekspertų teigimu, iš klinikinių ligos požymių bei eigos galima daryti prielaidą, kad virusas į kompleksą pateko dar liepos pradžioje, o vienu svarbiausiu užkrato patekimo į ūkį veiksniu buvo žmogiškasis faktorius.
Šiuo metu minėto padalinio kiaulių komplekse baigiami tvartų ir pagalbinių patalpų dezinfekcijos darbai. Nuoseklūs tyrimai vykdomi aplinkiniuose gyventojų ūkiuose. Intensyviai stebimi ir du kontaktiniai ūkiai Kėdainių ir Radviliškio rajonuose, į kuriuos iš užkrėsto kiaulių ūkio buvo išvežtos gyvulių siuntos.
Tiriant afrikinio kiaulių maro viruso ypatumus ir galimus užkrato plitimo kelius, su Lietuvos specialistais bendradarbiauja Danijos veterinarijos instituto mokslininkai. Šiuo metu jų ekspertas, pasinaudodamas naujausiomis mokslinių tyrimų metodikomis, užkrato zonoje gaudo su gyvuliais kontaktų galinčius turėti vabzdžius (pavyzdžiui, piktmuses). Jis siekia ištirti hipotezę, kad afrikinio kiaulių maro virusą galbūt gali pernešti ne tik erkės, bet ir vabzdžiai.
Skaitytojams priminsime, kad nuo šių metų sausio mėn. Lietuvoje paskelbta ekstremali padėtis, medžiotojams pavesta masiškai naikinti šernus. Dar balandžio 22 d. „Plungės“ laikraščio priede „Vakarų Lietuva“ rašėme, jog Plungės r. yra apie 20 medžiotojų būrelių, tuomet (2013-2014 m.) buvo sumedžioti 1 309 šernai, liko apie 508. Laimei, afrikinio kiaulių maro atvejų kol kas neužfiksuota.
Susisiekus su bene daugiausiai (per 5 000) kiaulių laikančiu Plungės r. ūkininku Kazimieru Baginsku, bandėme pasiteirauti, kokių atsargumo priemonių imtasi. Prisistačius, kad ūkininką norėtų pakalbinti žurnalistai, išgirdome tik kelis žodžius – „ačiū ir viso gero“. Atrodo, ūkininkas su visuomene bendrauti nelinkęs.
Panašiai nutiko ir susisiekus su UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Atsiliepusi įmonės administratorė patikino, kad direktorius mums perskambins, deja, skambučio nesulaukėme.
O štai Rietavo valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis gydytojas inspektorius Vytautas Blažaitis mus patikino, kad kol kas Rietavo savivaldybėje – saugu. Šis virusas neaptiktas, ūkininkų laikomos kiaulaitės sveikos.
V. Blažaitis sakė, kad šiuo metu ypatingai sugriežtinta kontrolė, tikrinamos į UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ važiuojančios mašinos. Teritorija aptverta, laikomasi saugos priemonių, nuolatos daromi tyrimai, kol kas įtarimų nėra. Tiesa, Rietavo savivaldybėje didžiulių kiaulių kompleksų nėra, bene daugiausiai kiaulių auginantis Stepas Gedminas yra deklaravęs, jog jų turi apie 120.
Specialisto nuomone, Lietuvoje laikoma virš 700 000 kiaulių. Sunaikinus Ignalinos rajone apie 20 000, situacija ženkliai nesikeis, tad kiaulienos kainos neturėtų kilti.
Žemaitijoje kol kas šio viruso neaptikta, tačiau situacija stebima. Kontroliuojama, kad ūkininkai laikytųsi biosaugos reikalavimų. Kol kas Rietavo savivaldybėje kiaulaičių kritimų neužfiksuota. V. Blažaitis kvietė žmones, kritus galvijams, nebijoti informuoti specialistus, kurie pasirengę suteikti reikiamą pagalbą. Esą, jei kiaulaitės nebeėstų, pasirodytų kokių nors ligų požymių – būtina informuoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus. Už tai žmonės baudžiami nebus, o slėpti kiaulių ligą – nusikaltimas.
Specialistas vylėsi, kad šis virusas Žemaitijoje nepaplis, o dezinfekavus afrikinio kiaulių maro židinį Ignalinoje, Lietuvoje, bent jau Žemaitijoje, lašinukų netrūks.
Beje, trečiadienį Lietuvoje nustatytas dar vienas afrikinio kiaulių maro atvejis. Šįkart liga atsėlino į Utenos rajoną. Susirgusios dvi Tauragnų seniūnijoje vienkiemyje gyvenančio ūkininko kiaulės kurį laiką buvo gydomos antibiotikais, tačiau nugaišo. Ištyrus kritusių kiaulių mėginius, diagnozuotas afrikinis kiaulių maras.
