Šį sekmadienį bus renkamas Lietuvos Respublikos Seimas – paaiškės, kam į rankas piliečiai atiduos mūsų valstybės vadeles ateinantiems ketveriems metams. Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių gyventojai, turintys rinkimų teisę, taip pat išreikš savo nuomonę. Nežinia, pasisekė mums ar nelabai, bet rinktis tikrai turime iš ko: sąrašas vienmandatininkų netrumpas – savo kandidatūras, kaip žinoma, Plungės–Rietavo vienmandatėje rinkimų apygardoje yra iškėlę 8 asmenys. Tačiau klausimas, ar tikrai visus kandidatus rinkėjai žino ir pažįsta. Vertinant rinkimų kampaniją, rodos, ne visi kandidatai matė reikalą apie save priminti. O tie, kurie tai darė aktyviai, vertėsi per galvą, kad tik būtų matomi.
Plungės–Rietavo vienmandatėje rinkimų apygardoje turime įvairių asmenybių: ir turinčių ne vienerių metų politinę patirtį, ir galinčių „pasigirti“ teistumu, ir versle esančių, ir dirbančių valdišką darbą. Kiekvienas į Seimą sako eina vedamas paties kilniausio tikslo – kad gyvenimas mums taptų… geresnis. Ir tas noras palydėtas įvairių pažadų kraite. Tiesa, politikų debatuose teko išgirsti ir kiek kitokią nuomonę. „Dėl to, kad partija liepė dalyvauti“, – į klausimą, kodėl nusprendė kelti savo kandidatūrą rinkimuose, per debatus atsakė vienas iš mūsiškių kandidatų. Pagirtinas nuoširdumas. Matyt, dėl to, kad į politinę areną dėl mandato Seime buvo varu išvarytas, kandidatas ir per kampaniją niekur nesistengė apie save priminti: nei spaudoje, nei socialinių tinklų platybėse, nei viešose erdvėse iškabintų plakatų su jo atvaizdu nesimatė. Ar toks abejingumas ir pasyvumas nebandyti užkariauti rinkėjų širdžių nerodo, kad tas darbas Seime ne toks jau ir viliojantis?
Tuo tarpu kitas kandidatas jautė pareigą pasiaiškinti, kodėl jo plakatai nešmėžuoja ant pastatų sienų ar reklaminių stendų, o ir spaudos puslapiuose nebuvo dažnas svečias – visa tai esą dėl tvarumo ir noro saugoti gamtą…. Savo ruožtu kai kurie kiti mūsų vienmandatininkai iš to didelio noro būti pastebėtiems fantazijos nepritrūko. Populiariausi objektai mieste, labiausiai per įvairius rinkimus viliojantys kandidatus, netruko „pasipuošti“ tentais su politikų atvaizdais. Tiesa, atrasta ir dar viena „auksinė“ vietelė – buvęs policijos pastatas: tik aklas vairuotojas ar praeivis nepastebėtų miesto centre plakato su besišypsančio politiko veidu. „Arčiau dangaus – arčiau rinkėjo“, – šyptelėjo ne vienas žvelgdamas į aukštybėse iškabintą plakatą. Ar taip ir bus – netrukus pamatysime.
Iš tikro fantazijos mūsų politikai, tikrai siekiantys išvykti dirbti į Seimo rūmus, save reklamuodami nepritrūko. Išnaudoti ir jau laiko patikrinti būdai: politikų veidai mums šypsojosi pro mieste važiuojančio visuomeninio transporto langus, kiti išdidžiai žvelgė nuo reklaminių stendų, įrengtų mieste ten, kur labiausiai turėtų savo maršrutus dėlioti rinkėjai. Tačiau buvo galima kai kuriuos mūsų vienmandatininkus „sutikti“ ir kur kas paprastesnėse vietose: kažkur stovinčius vidury laukų, žvelgiančius iš pakelėse tarp krūmų ar žolynų sustatytų, neretai ne tokių jau ir masyvių, stendų. Pasireklamuoti, pasirodo, tinkama yra ir tvora ar netgi… kelmas. Tiesa, pastarasis tam tarnavo neilgai, matyt, kažkas susizgribo, jog tokia vieta solidumo rimtam politikui nelabai prideda.
Metė visas savo reklamavimosi galias kai kurie kandidatai ir į socialinius tinklus, matyt, taip tikėdamiesi užkariauti jaunesnės auditorijos dėmesį ir norėdami parodyti, kad štai koja kojon jie žengia su technologijomis: kūrė juokingus ir šmaikščius vaizdo įrašus, kvietė diskutuoti per „gyvas“ transliacijas ir kt. Išnaudotas ir senas, laiko patikrintas būdas – „gaudyti“ galimus rinkėjus savaitgaliniuose turguose ar stovint su savo rinkimų kampanijos savanoriais prie prekybos centrų dalijant informacinius lankstinukus. Tik štai neretai tie lankstinukai vos peržengus parduotuvės duris be gailesčio atsidurdavo šiukšliadėžėse… Bet, kaip visada pažymi žodžių kišenėse neieškantys politikai, jei iš šimto pakalbintųjų nors vienas „užkimba“ – tai jau laimėjimas.
Kuriam kandidatui visos šios pastangos atsipirks ir kam plungiškiai bei rietaviškiai suteiks pasitikėjimą atstovauti savo kraštui, skaitykite kitame „Plungės“ numeryje.
