Atia, late…

Ar pamenate seną animacinį filmuką, kuriame du žvirbliai, sutūpę ant kamino, čirškavo: „Žmogus susipyko su mama, o kai žmogus pykstasi su mama, užeina dideli šalčiai…“ Jei tikėti tais žvirbliais, tai JAV ir Kanadoje, ko gero, vyksta masiniai mamų-vaikų konfliktai. Juokauju, žinoma, nors amerikiečiams ir kanadiečiams, kenčiantiems nuo spiginančio minus 50 laipsnių šalčio, ko gero, visiškai nejuokinga. Juk net priešui nelinkėtum tik baltosioms meškoms mielo kaustančio Arkties speigo…

O štai mūsų žemyne – šilta. Žiema pas mus šiemet neskuba. Net šiauriau esančioj Maskvoj, kuri Naujuosius paprastai pasitikdavo visa kailiniuota, buvo pliusinė temperatūra. Tiesa, prieš keletą dienų, per vieną Rusijos TV programą žiūrėdama orų prognozę, šyptelėjau. Mat prie dienos temperatūros buvo prierašas – anomaliai šilta. Nuskambėjo taip, lyg maskviečiai dėl pernelyg šilto oro gamtai priekaištų turėtų. Bet gamtai juk nepaaiškinsi –
ką nori, tą ir išdarinėja.
Taigi amerikiečiai Naujuosius pasitiko tirtėdami iš šalčio, mes – džiaugdamiesi gražia naujametine naktimi, o štai kaimynai latviai, laikrodžiui išmušus dvylika, atsisveikino su savo nacionaline valiuta. Tiesa, atsikratę rublio, neilgai jie latu tesidžiaugė – vos porą dešimtmečių. Ir še tau – vėl naujas pinigas saujoj. Euras. Jo siekė Latvijos valdžia, jį siūlė Europos Sąjunga. O paprasti latviai naujos valiutos ar norėjo? Sako, kad ne. Kaip rašoma dienraštyje „Respublika“, net 60 procentų Latvijos piliečių euro nenorėjo. Maža to, daug kas prabyla dar liūdnesne gaida – neva netekusi nacionalinės valiutos, Latvija netenka ir… dalies suvereniteto.
Sausio 1-ąją nacionalinė latvių valiuta latas virto istorine relikvija. Gali būti, kad kitąmet analogiškas likimas laukia mūsiškio lito. Pranašaujama, kad tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje – 2015-ųjų sausio 1-ąją, vidurnaktį, prie bankomatų ką tik „iškeptais“ eurais mojuos jau mūsų valdžios vyrai ir moterys. O litas keliaus užmarštin. Taip, kaip mums, rublio vaikams, babytės ir bočeliai apie Prezidento Smetonos laikus ir tuometinį litą pasakodavo, taip ir mes savo euro anūkams kada nors apie nūdienos prezidentus ir daugiau nei du dešimtmečius gyvavusią nacionalinę valiutą porinsime. O euro anūkai, numoję ranka, sakys: „Vėl apie savo senovę ir kažkokius ten litus svaigsta…“
Prieš įžengiant į eurozoną, latviai nuolat girdėjo apie pastebimą šalies ekonomikos šuolį. Tas šuolis buvęs toks, kad Latvija net euro nusipelniusi. Bet… Bėda ta, kad paprasti kaimyninės šalies piliečiai sako jokių teigiamų pokyčių nepajutę (taip pat rašoma „Respublikoje“). Analogiška tendencija skverbiasi ir Lietuvon –
nuo pat pirmųjų metų dienų kone visi ekonomistai prognozuoja: šalyje sparčiai augs ekonomika! O tai, ko gero, reiškia viena – kad ir mes nusipelnysime euro…