Plungės rajone 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų paramą gavo net 74 projektai, bendra vertė – 193,83 mln. Lt. Dalis projektų vykdoma Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Vienas iš jų – Žemaičių dailės muziejaus (ŽDM) parengtas projektas „Bukantės dvaro sodybos restauravimas ir pritaikymas turizmo reikmėms“, kurio bendra vertė – daugiau nei 2 mln. Lt, ES dalis – apie 1,53 mln. Lt. Pagrindinis projekto tikslas buvo suremontuoti avarinės būklės medinės architektūros Bukantės dvarą ir padidinti šio vertingo paveldo objekto patrauklumą.
Restauravimo darbai baigti
1845 m. Godelių kaime esančioje Bukantės dvaro sodyboje gimė lietuvių literatūros klasikė Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, žinoma Žemaitės slapyvardžiu. Žemaitė parašė 354 apsakymus, apysakas, apybraižas, vaizdelius, keliolika pjesių, pasakojimą apie vaikystę, publicistinių straipsnių, korespondencijų.
Birželio 8-ąją rašytojos 168 metų gimimo sukaktis paminėta ES struktūrinių fondų paramos dėka atnaujintame Bukantės dvare.
Gavus Europos regioninės plėtros fondo finansavimą ir restauravus dvaro ponų namą, atstačius svirno ir tvarto pastatus, čia planuota ne tik įkurti rašytojos Žemaitės memorialinį muziejų, bet ir rengti parodas, koncertus, literatūrinius vakarus, senųjų amatų plenerus, tautodailininkų stovyklas. Restauravimo darbai baigti pernai – birželį vyko atnaujinto muziejaus atidarymo iškilmės. Na, o kultūrinės, edukacinės programos, jų kūrimas, pasak Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus Alvido Bakanausko, – pačiame įkarštyje.
Po renovacijos dvarą aplankė daugiau nei 2 500 žmonių.
Mažame kaimelyje –
kultūros židinys
J. Beniuševičiūtę-Žymantienę rašto mokė tėvas bei turtinga giminaitė. Tačiau kurti ji pradėjo tik sulaukusi brandaus amžiaus, kai susipažino su Povilu Višinskiu, kuris ir paskatino ją rašyti. Rašydama apie gamtą, kaimo žmones, ji labai tiksliai atvaizdavo tuometinę realybę. Rašytojos kūriniuose vaizdžiai perteikiami šeimyniniai santykiai, veikėjų kalboje gausu archajinių žodžių, gilios gyvenimo išminties. Rašytojos gimtinė, jos aplinka reikšminga ne tik plungiškiams, bet ir Lietuvai. Mažame Godelių kaimelyje, sutvarkytame Bukantės dvare, sukaupti didžiuliai gyvenimiškos išminties lobynai.
Pastatas buvo avarinės būklės
Kaip sakė Žemaičių dailės muziejaus direktorius A. Bakanauskas, iki projekto pastatas buvo avarinės būklės. Grindys supuvusios, sudilusios ir skylėtos, į sienas įsimetęs medžio puvinys – grybelis, ankstesnio remonto (atlikto 1957 m.) metu ant skiedrų užklotas šiferis – prakiuręs. Pro jį tekantis lietaus vanduo kapsėjo į palėpėje pastatytus kibirus ir dubenis.
1994 m. Telšių „Alkos“ muziejus Bukantės dvarą perdavė Žemaičių dailės muziejui, o Plungės rajono savivaldybė neturėjo lėšų avarinės būklės pastatui tvarkyti.
2009 metais ŽDM parašė paraišką projektui „Bukantės dvaro sodybos restauravimas ir pritaikymas turizmo reikmėms“ finansuoti. Gauta ES struktūrinių fondų parama padėjo atgaivinti paveldo objektą, kuris įtrauktas į Lietuvos paminklų registrą. Savivaldybė projektui įgyvendinti skyrė apie 15 proc. reikiamų lėšų. Be 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, iš Savivaldybės turimų resursų vargu, ar būtų įstengta atlikti tiek darbų. Gali būti, jog šis reikšmingas kultūros objektas paprasčiausiai būtų sunykęs, pasmerktas žlugti.
Pasak A. Bakanausko, įgyvendinus projektą, dalis lėšų – 300 tūkst. Lt – sutaupyta, už juos Plungės miesto parke, šalia Žemaičių dailės muziejaus, bus įrengta vaikų žaidimų aikštelė su visa jai pritaikyta infrastruktūra.
„Svarbiausia, kad lankytojų netrūktų visus metus“
„Pirmiausia restauruotas ponų namas, pakeisti supuvę sienų rąstai, įstatyti nauji langai, durys, uždengtas naujas stogas, sutvarkytos krosnys, paklotos naujos ąžuolinės grindys. Sutvarkyti ir inžineriniai tinklai. Remiantis archeologiniais tyrimais, atstatytas dvaro svirnas ir tvartas, sutvarkyta aplinka.
Pagausėjus lankytojų srautui, galėjome įsteigti dvi papildomas darbo vietas. Nors šie metai pirmieji po atnaujinimo, susidomėjusiųjų netrūko, ypač sėkmingos buvo edukacinės programos. Dvare pristatoma ne vien rašytojos Žemaitės, bet ir kitų žymių krašto žmonių kūryba. Veikia garsaus liaudies skulptoriaus Stanislovo Riaubos ekspozicija, šiuo metu eksponuojami profesionalaus akvarelininko Igno Budrio darbai. Be to, dvare rodomi spektakliai. Ir tai yra vienintelis kultūros židinys mažame kaime.
Sieksime čia įkurti visus metus veiksiančią senovišką kaimo mokyklėlę – atvykę vaikai galėtų mokytis ne šiuolaikiškai, o naudos muziejaus turimas priemones: rašys ne į sąsiuvinius, o ant lentelių, skaitys iš senovinių vadovėlių. Puoselėsime folklorą, etnografiją, kultūrinį, kulinarinį paveldą, papročius. Svarbiausia, kad lankytojų būtų visus metus“, – sakė A. Bakanauskas.
Kulinariniu paveldu domisi visi
Žemaitės memorialinio muziejaus prižiūrėtoja Laimutė Arlauskienė pasakojo, kad iki renovacijos griuvo visi pastato pašaliai. „Pro kiaurą stogą sunkėsi vanduo – dėdavom dubenis, kad eksponatai nesušlaptų. Moterų batų kulniukai strigdavo grindų plyšiuose. Dabar ir stogas tvirtas, ir visa kita atnaujinta, todėl lankytojų daug.
Vienos iš edukacijos programų, skirtos kulinariniam žemaičių paveldui, metu spaudžiame sūrį, verdame bulves, sukame kastinį, ragaujame cibulynės, spirginės. Netgi suaugusios moterys prašo pamokyti, kaip kastinį sukti“, – sakė pašnekovė.
L. Arlauskienė Bukantės dvare dirba jau 19 metų. Moteris pasidžiaugė, kad po projekto „Bukantės dvaro sodybos restauravimas ir pritaikymas turizmo reikmėms“ įgyvendinimo viskas pakito teigiama linkme.
Bukantės dvare iš Žemaitės laikų išsaugotas autentiškas rašomasis stalas, drabužių kabykla bei komoda. Kitus baldus pavyko atkurti.
„Dirbu tiek metų, tačiau vis negaliu atsistebėti atnaujinta sodyba. Labai myliu savo darbą, o kai dirbi iš širdies, ir lankytojai įvertina. Atvykę užsieniečiai stebisi, kaip tokiame mažame kaimelyje toks grožis sukurtas. Nemažai ir moksleivių atvažiuoja į Bukantę iš visos Lietuvos. Jie ne tik sužino, kaip gyveno garsi rašytoja, bet ir daug ko išmoksta. Klėtyje – nuostabi kryždirbystės ekspozicija, kurią ruošiant, daug prisidėjo ŽDM darbuotojos Danutė Einikienė bei Irena Jonauskienė“, – sakė Laimutė.
Mums besišnekučiuojant, į Bukantės dvarą atvyko ir Platelių gimnazijos šeštokai, kuriems muziejaus eksponatus rodė L. Arlauskienė ir jos kolegė Aušra Petrošienė.
Didžiulio lankytojų susidomėjimo sulaukė muziejuje vykęs renginys „Šviesa naktį Bukantės dvare“. Be to, vyksta renginiai, skirti Tarmių metams. Praėjusį šeštadienį minėtos 168-osios rašytojos Žemaitės gimimo metinės.
