Nors daugelis Plungės kultūros centro kolektyvų naują veiklos sezoną pradeda rugsėjį, čia veikiantis Audimo klubas rudens nesulaukė – būrin susirinko ir į darbus kibo dar rugpjūčio pradžioje. Į užsiėmimus kiekvieną trečiadienį atvyksta dvylika moterų ir vienas vyras. Kai kurie prie staklių sėda tik dėl savęs, o kai kurie jau ir šio amato sklaida užsiima – mokydami jo aplinkinius, jaunąją kartą.
Audimo klubui vadovaujanti Plungės kultūros centro vyr. specialistė tautodailei Zafira Leilionienė su šypsena prisimena 2007-uosius, kai gimė idėja suburti audėjus. Mat tada į Plungę vis atvykdavo labdaringa veikla užsiimantys bičiuliai iš Švedijos – Boksholmo organizacijos „Draugas draugui“. Įvairioms įstaigoms, organizacijoms, socialiai remtinoms šeimoms jie atveždavo drabužių, baldų, namų apyvokos daiktų, tarp kurių visada būdavo ir audimo staklių. „Kadangi Švedijoje audimas labai populiarus, jiems staklės – namuose būtinas daiktas. Panašiai, kaip, tarkim, lova. Jie patys jų turi ir mums dosniai vežė. O mes nelabai žinojome, kur dėti, tad ir kaupėme sandėliuose, rūsiuose, kol vieną dieną nusprendėme, kad reikia tas stakles traukti į dienos šviesą ir pradėti naudoti“, – pasakojo ponia Zafira.
Tada Z. Leilionienė ėmė kalbinti švedes, kad jos pamokytų, kaip staklėmis naudotis. Mat Plungėje nebuvo nė vienos tautodailininkės, kuri šį amatą išmanytų. Ir Karin Knutsson, ir Brigitta Karlsson, ir kitos švedės Zafiros kvietimą bendradarbiauti mielai priėmė ir 2008-aisiais Plateliuose surengė pirmąjį audimo seminarą. Be to, švedai plungiškius aprūpino ne tik staklėmis, bet ir kita įranga, siūlais, medžiagomis. „Prieš seminarą sukau galvą, iš kur gauti vyrų, kurie tas stakles suneštų, sumontuotų. O paskui pačiai juokas iš savęs ėmė, nes švedės stakles pačios tik čiupo ir be vargo susikonstravo“, – prisiminimais dalijosi Zafira. Beje, audimu susidomėję plungiškiai visą vasarą sėdėjo prie staklių, o rugsėjį jau ir skudurinių takų, kuriuos žemaičiai vadina kuciniais, parodą surengė.
Šiuo metu Audimo klubą lanko tie patys, kurie tuo amatu susidomėjo 2008-aisiais. „Laimutė Puidokienė, jos dukra Vaiva Jundulaitė-Kosienė, Zita Stasiškienė, Aušra Daubarienė, Ada Černiauskienė, Rimantas Baginskas, kiek vėliau prisijungė Vladė Mišeikienė, Birutė Tolvaišienė“, – klubo narius vardijo Z. Leilionienė. Dar pasidžiaugė, kad ir moterys, ir vienintelis klubo vyras Rimantas labai aktyvūs – noriai sėdantys prie staklių, dalyvaujantys parodose, mokantys kitus. Pavyzdžiui, Laimutė jau nuo 2011 metų plateliškius, į miestelį atvykstančius turistus, moksleivius audimo paslapčių moko Plateliuose įsteigtame Tradicinių amatų centre, Vaiva Visvainiuose pastatė svirną, sumontavo jame stakles ir rengia edukacines programas, Rimantas austi moko Šateikių vaikų dienos centro ugdytinius, aklųjų ir silpnaregių organizacijos narius, Dainora Gedvilienė – Vyskupo Motiejaus Valančiaus pradinės mokyklos mokinius… „Taigi iš pradžių nežinojome, kur tas stakles dėti, o dabar audimo sklaida tokia didžiulė, amatas taip populiarėja, kad visos švedų atvežtosios staklės praverčia“, – juokavo Zafira.
Plungiškiai audėjai labai džiaugiasi, kad jų vis nepamiršta bičiuliai iš Švedijos – štai visai neseniai klubo narius aplankė penkiolikos žmonių delegacija iš Boksholmo.
Pasidomėjus, kokius takus švedžių mokyti plungiškiai audžia – švediškus ar žemaitiškus, Z. Leilionienė atsakė: „Žinote, audimas visame pasaulyje yra audimas. Skiriasi tik raštai, spalvos. Švedų audiniuose dominuoja balta, mėlyna, pastelinės spalvos, o mūsų, žemaičių, kuciniai takai ryškūs, tamsūs.“ Beje, klubo nariai audžia ne tik takus, bet ir staltiesėles, rankšluosčius, lovatieses, sijonus, liemenes, sarafanus, skaras, rankines, net tautinius kostiumus. Dalį dirbinių pasiima sau, veža į parodas, o dalį skiria kultūros centro dovanų fondui.
2008-aisiais austi pradėję plungiškiai per kelerius metus tapo tikrais amato žinovais ir net į Tautodailininkų sąjungą įstojo. Oficialiais tautodailininkais tapo L. Puidokienė, V. Jundulaitė-Kosienė, Margarita Mickevičienė, A. Daubarienė, R. Baginskas, Vilma Rečkauskienė. Na, o kad darbai būtų dar tobulesni, audėjai ir patys dar mokosi, tobulinasi. Vos prieš savaitę būrelis plungiškių ir plateliškių dalyvavo Palangoje audėjos Zitos Baniulaitytės organizuotame renginyje, kuriame savo patirtimi dalijosi su bendraminčiais iš Raseinių, Šiaulių, Skuodo, Kelmės ir kitur. „Ir savo amato subtilybių išmokome, ir apie lėlių gamybą be adatos sužinojome, ir apie tautinį kostiumą daug išgirdome, o dar ir kolegas Liepojoje aplankėme bei jų audimu pasidžiaugėme“, – pasakojo L. Puidokienė.
