Penktadienį „Plungės“ laikraščio redakcija gavo tokio turinio elektroninį laišką:
„Laba diena,
Šių metų spalio 1 d. daugelis Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos trečiokų parnešė tokio turinio laiškelį, kuris patalpintas prisegtuke. Kiekvienam normaliam tėvui kyla klausimų, į kuriuos mokykloje niekas negalėjo duoti atsakymų.
Nuo kada bažnyčioje yra nustatomas aukos dydis?
Ką daryti vaikui, jei jo tėvai neturi galimybių sumokėti 50 litų (gal reikėtų keisti tikėjimą)?
Kokiems tikslams bus panaudoti tie 50 litų (Plungės mieste preliminariais skaičiavimais šiemet yra apie 600 trečiokų, tai išeitų, kad bažnyčia susirinks apie 30 000 litų)?
Gal vertėtų krizės laikotarpiu mokyklose naikinti tikybos mokytojų etatus, jei jie negali paruošti vaikų Pirmajai komunijai, dalį sutaupytų pinigų pervesti bažnyčiai, dalį palikti mokyklos reikmėms?
Gal galėčiau paaukoti maisto produktais arba atidirbti?
Kaip vyks visas vaikų paruošimo Pirmajai komunijai procesas?
Kodėl būtinai vaikas Pirmąją komuniją turi priimti Plungės bažnyčioje, o ne Pakutuvėnuose ar Stalgėnuose? Kas tai nusprendžia?
Kodėl tokius sprendimus mokykla ir Bažnyčia priima pačios, be tėvų žinios (jokio tėvų susirinkimo tuo klausimu nebuvo)?
Ar tai nekvepia sovietmečio prievartiniu stojimu į pionierių ir komjaunuolių organizacijas (priėmimas buvo nemokamas)?
Nuo kada religinės apeigos yra mokamos?
Paskutinį klausimą elektroniniu paštu siunčiau Telšių vyskupijos kurijai, tačiau jokio atsakymo nesulaukiau. Kadangi asmeniškai atsakymų į šiuos klausimus negavau, gal laikraštis galėtų padėti į juos atsakyti?“
„Plungės“ laikraščio kalbintas trečioko tėtis patvirtino, kad vaiko iš mokyklos parnešta žinia jį išties papiktino. Vyro teigimu, šeimos finansinė padėtis leistų tuos 50 litų sumokėti, bet pyktį kelia pats rinkliavos principas. „Aš tuos 50 litų rasiu, bet šiais laikais tikrai yra žmonių, kuriems tokia suma – didžiuliai pinigai. Be to, manau, nurodyti aukos sumą yra mažų mažiausiai neetiška“, – kalbėjo moksleivio tėvas.
Vyriškis sakė skambinęs į „Ryto“ pagrindinę mokyklą, bet ten jam atsakę, jog mokyklos administracija į šiuos reikalus nesikišanti, o pinigai renkami Vyskupo nurodymu. Pasipiktinęs tėvas prieš porą dienų siuntęs elektroninį laišką ir į Telšių vyskupijos kuriją, tačiau atsakymo iš ten negavęs.
Anot vyro, daugelis tėvų yra nepatenkinti tuo, kad renkami pinigai, tačiau bijo ką sakyti, nenori konflikto. „O aš tylėti nenusiteikęs. Ne tiek dėl savęs, kiek dėl kitų, norinčių, kad vaikas priimtų Pirmąją komuniją, bet neturinčių iš ko susimokėti“, – kalbėjo pašnekovas.
Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas dekanas Julius Meškauskas sakė apie moksleivio tėvo reiškiamus priekaištus jau girdėjęs. Tačiau padėti negalįs – pinigai iš moksleivių tėvų renkami ne tikybos, katechezės mokytojų ar klebono iniciatyva, o Telšių vyskupo sprendimu.
„Beje, mes prašome, kad paaukotų bent 50 litų metams, o vyskupo sprendimas yra kiek kitoks – 5 litai savaitei. Taigi vienam mėnesiui išeitų apie 20-25 litus. Mes sumą esame sumažinę“, – kalbėjo klebonas.
O kas, jei vaiko tėvai neturi iš ko mokėti? Ar tokiu atveju moksleivis negalės priimti Pirmosios komunijos? Anot klebono, taip tikrai nebūtų. Nemokančiųjų yra ne vienas ir ne du. Vieni neaukoja iš principo, kiti – nes neturi pinigų, tačiau dėl šios priežasties neprileistųjų prie Pirmosios komunijos dar nebuvo.
Pasak J. Meškausko, tie pinigai reikalingi: juk perkami katekizmai, vyskupo aprobuotos atsiskaitymo knygutės, mokama mokytojams už katechezės pamokas (nes iš niekur kitur jie už tai negauna). „Be to, juk turime savo vaikus mokyti bendruomeniškumo, supratimo, kad kiekvienam privalu prisidėti prie savo bažnyčios gerovės. Atsisakydami aukoti, tiesiog nekokį pavyzdį rodome savo vaikams“, – sakė J. Meškauskas.
