Kartu su žirgais užaugusi telšiškė Aušra Viesulė atiduoda visą savo širdį šiems gyvūnams. Žirgyne „Topolis“, kurį įkūrė jos mama, tapo trenere. Laisvalaikį skiria žirgams ir treniruotėms, kuriose ne tik pati ruošiasi, bet ir ruošia žirgus bei vaikus ištvermės jojimo varžyboms.
Žirgyno atsiradimas
- Viesulės mama buvo raitelė. Ją visada palaikydavo tėtis. Prieš dvidešimt metų ji įsigijo savo pirmąjį žirgą. Jo garbei pavadino įkurtą žirgyną – „Topolis“. Su šiuo žirgu užaugo Aušra. Jau dvidešimt metų ji gyvena su didžiule meile žirgams. Topolis buvo pirmasis, su kuriuo Aušra mokėsi, kaip reikia vesti žirgą, šukuoti, ir dalyvavo varžybose.
Būdama vos dvylikos metų Aušra išvyko į Kurtuvėnų žirgyną. Ten mokėsi jojimo pagrindų, pradėjo dalyvauti įvairiose varžybose. Metams bėgant žirgų skaičius padidėjo. Aušra ėmė jodinėti su mamos žirgyne esančiais žirgais, vėliau mokėsi žirgininkystės ir trenerio darbo pagrindų. O prieš porą metų įgijo tarptautinę ištvermės jojimo trenerio kvalifikaciją.
- Viesulė dirba trenere, tačiau to darbu nevadina. Uždirbti pinigai keliauja žirgams ir jų priežiūrai. Kolektyve visi yra draugai ir komanda. Retas atvejis, kai kas nors pavadina Aušrą trenere. Į ją mokiniai ir kiti žmonės kreipiasi vardu, nes jai nepatinka, kai yra išaukštinama. Ji mokėsi pas garsų trenerį Zigmantą Šarką, kuris sakė, kad savęs treneriu vadinti negalima. „Tu negali vadinti savęs treneriu, nes joti ir dirbti su žirgais mokaisi visą gyvenimą“, – teigė A. Viesulė.
Didžiausi pasiekimai
Aušra džiaugiasi keliais iš didžiausių pasiekimų: Topolis, sulaukęs dvidešimt vienerių metų, vis dar sugeba dalyvauti varžybose ir yra sveikas žirgas; ji surenka žirgyne trisdešimt vaikų ir išmoko juos visko apie žirgus; jos mokinės yra daugkartinės Lietuvos ištvermės jojimo čempionės.
O didžiausias A. Viesulės pasiekimas buvo 2016 metais. Ji su savo kumele Frontera tapo Lietuvos vicečempionėmis ir laimėjo „Best condition“ titulą – tai yra geriausiai ištreniruoto žirgo visoje Lietuvoje titulas.
Rasti bendrą kalbą su žirgais
Aušra dirba anglų kalbos mokytoja Telšių regioniniame profesinio mokymo centre. Šią profesiją pasirinko būtent dėl to, kad galėtų turėti daugiau laisvo laiko žirgams. Ji žino, kaip reikia treniruoti vaikus. Sako, kad negalima reikalauti iš jų daugiau, nei jie gali. Reikia stebėti kiekvieno sugebėjimus ir įgūdžius, kad būtų galima įvertinti, kiek vaikas sugeba. Įgūdžiai ir amžius kartais būna labai nesuderinami: jaunesni vaikai turi daugiau įgūdžių nei vyresni. Viskas priklauso nuo raitelio sugebėjimų, lankstumo, fizinės formos, charakterio ir noro.
„Žirgas nemoka nei anglų, nei lietuvių, nei prancūzų kalbos, tačiau ant žirgo sėsti gali anglas, lietuvis arba prancūzas. Jeigu jie yra raiteliai, lengvai su žirgu ras bendrą kalbą“, – sakė A. Viesulė.
Mylimiausias trenerės žirgas
Mama aštuonioliktojo gimtadienio proga Aušrai padovanojo kumelę vardu Frontera. Pradžioje mergina su ja nerado ryšio. Frontera jai spirdavo, tris kartus Aušrai lūžo nosis, buvo išniręs žandikaulis, patyrė inkstų sumušimų. Kumelę buvo ketinama parduoti, tačiau niekas jos nepirko. Todėl teko toliau su ja dirbti ir rasti bendrą kalbą. Laikui bėgant Aušra ir Frontera susidraugavo. Visada varžybose startuodavo kuo greičiau. Frontera mėgo greitį, norėdavo būti pirma. Bėgdama vis ko nors pasibaidydavo ir pradėdavo bėgti dar greičiau. Pastaruoju metu ji yra mylima, saugoma ir nieko neveikia, tik gyvena.
„Mano žirgas išgelbėjo man gyvybę“, – teigė A. Viesulė. Žygyje į mišką Aušra su savo žirgu lydėjo kitus raitelius. Po audros buvo išverstas elektros stulpas, ant žvyrkelio nukritęs laidas, kuriuo elektra vis dar tekėjo. Šio laido Aušra nepastebėjo, nes buvo pasisukusi į už jos jojančius raitelius, kad įsitikintų, ar jie vis dar joja kartu. Frontera netikėtai peršoko laidą. Šoko labai aukštai, kad elektra jų nepasiektų. Tuo metu Aušra buvo visiškai nepasiruošusi šuoliui, todėl krito galva žemyn ir šalmas skilo į keturias dalis. Frontera nubėgo vos kelis metrus ir sustojo. Kitas žirgas galbūt būtų staigiai sustojęs, ir Aušra būtų kritusi ant elektros laido. Frontera, priėmusi sprendimą peršokti laidą, išgelbėjo raitelės gyvybę. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl šis žirgas yra labai brangus Aušrai ir jos šeimai. Su Frontera baigėsi Aušros sportinė karjera. Prasidėjo kito žirgo paieškos, tačiau Fronteros niekas nepakeis.
Frontera yra išgyvenusi labai daug. Šlapimo pūslėje veterinaras aptiko plytos dydžio akmenį, kurį reikėjo ištraukti plika ranka, nes operacija nelabai galima. Vėliau ji buvo apsinuodijusi, pradėjo alpti ir buvo suparalyžiuota pusė kūno. Šiuo metu Frontera serga vėžiu, tačiau ligos eiga stabili. Kumelė yra gydoma ir prižiūrima. Aušra jau daug metų yra nusiteikusi nekankinti savo žirgo, jeigu pablogėtų sveikata.
Jodinėjimas – tai malonumas
- Viesulei labai sunku būna atsisveikinti su savo treniruotais vaikais. Ji juos užsiaugina nuo mažų dienų, o vėliau prasidėjus paauglystei jie tiesiog išeina. Raiteliai trenerei tampa tarsi jaunesniais broliais ar seserimis. Ji pati atiduoda visą širdį, o išėjus raiteliams nežino, kaip elgtis su naujais. Nežino, ar ji gali bendrauti taip pat, ar reikia ką nors keisti. Daugiausia žirgyną lanko mergaitės. Aušra neslepia, kad būna ir pavydo scenų tarp mergaičių dėl žirgų. Ne visi supranta, kad jojimu reikia mėgautis, nes tai yra malonumas.
Dažniausiai daromos klaidos žirgyne
Didžiausia klaida, kurią daro pradedantieji raiteliai, yra tai, kad jie nori visko iš karto. Atsisėdę ant žirgo nori joti, o išmokę joti nori taurės. Kai kurie to negavę iš karto meta žirgyną ir išeina. Vieni nesistengia susidraugauti su žirgais, o kiti gali tiesiog sėdėti, žiūrėti į žirgą ir visiškai atsipalaiduoti.
Kasdieninė rutina
Kiekvieną rytą reikia pašerti žirgus, vėliau jie yra vedami į lauką grupelėmis. Pietums įdedama šiek tiek pašaro, tada raiteliai su jais joja. Kol žirgai būna lauke, yra valomi gardai. O po pietų žirgai parvedami. Tada vedami tie, kurie turėjo palaukti. Galiausiai žirgai gauna vakarienę. Žirgams kaip ir žmonėms reikia dantistų, kalvių, skiepų, kraujo tyrimų, duoti vaistų nuo kirminų, šukuoti ir kt.
Žirgų veislės
Žirgų veislių yra labai daug. „Topolio“ žirgyne esančios veislės: žemaitukai – užsispyrę, maži, bet geriausi vaikų draugai, greiti, stiprūs ir ištvermingi; stambinti žemaitukai – tokie patys, tik kiek stambesni; trakėnai – nedideli, labai šoklūs, draugiški; ristūnai – labai greiti, šuoliuoja, tačiau retai; karališkieji arabų veislės žirgai – tinkami ištvermės jojimui, labai ištvermingi, labai stipriai prisiriša prie vieno žmogaus, bėga pakėlę uodegą.
Saugumo priemonės jodinėjant
Kad išlaikytum tam tikrą pusiausvyrą ant žirgo, yra reikalingi pratimai. Taip pat reikia turėti ir saugumo priemones: šalmą, apsauginę liemenę, pirštines, batus, apsaugines balnakilpes, kad krentant neįstrigtų koja ir žirgas nevilktų žmogaus. Pasitaiko atvejų, kai net profesionalūs raiteliai nesuvaldo žirgo ir žūsta. Todėl A. Viesulė vaikus moko įvairiausių saugumo priemonių, taip pat ir žirgus moko būti ramius, jeigu jie yra nepaklusnūs.
Šiuo metu trenerė ruošia vaikus ir žirgus tolesnėms ištvermės jojimo varžyboms.
„Jonkus Photography“ nuotr.
