Babrungas kasdien daro savo juodą darbą

Į „Plungės“ redakciją kreipėsi Nausodžio seniūnijos Mardosų kaime gyvenanti Jaruslava Laurinkienė, nebežinanti, ką daryti dėl Babrungo upės niokojamos jai priklausančios žemės. Moteris išdėstė savo problemą: palei jos sklypo ribą vingį sukantis Babrungas šiemet ypač negailestingai ardo krantą, kasdien pavogdamas po gabalą žemės ir pamažu keisdamas vagą. Juodžiausią darbą upė daro naktimis, kai vandens lygis joje pakyla apie metrą.

Šiemet Babrungas labai sraunus
Ponia Jaruslava pasakojo, kad Mardosuose įsikūrė 1994-aisiais. Atsiėmė seneliams priklausiusius keliolika hektarų žemės ir iš miesto persikėlė į sodybą, kurioje pati užaugo.
Žinoma, tai, kad palei sklypą vingiuoja Babrungas, – puiku. Tačiau kad jis kasdien gviešiasi žemės, moteriai džiaugsmo nekelia. Mardosiškė pripažįsta – problema sena, bet šiemet upė itin daug žalos pridarė. Net dieną ji neįprastai srauni, sūkuriais teka, o naktimis kartais švokšdama ir putodama į priekį ritasi.
„Man net graudu darosi matant, kad upė vis giliau graužia smėlėtą krantą, kaip į vandenį gabalais krenta velėna. Akivaizdžiai netenkame pievos, kurią šienaujame gyvuliams, mažėja mūsų sklypas. O ką daryti, nežinome. Kreipėmės ir vienur, ir kitur, bet pagalbos iš niekur nesulaukiame“, – bėdomis dalijosi ponia Jaruslava.
Pasidomėjus, kodėl vanduo pakyla būtent naktį, moteris atsakė, kad tuomet jis paleidžiamas iš užtvankos (vadinamosios Plungės jūros) arba iš elektrinės. „Iš kur tiksliai ta didelė srovė pareina, aš nepasakysiu, bet tuomet Babrungo lygis pakyla apie metrą“, – kalbėjo mardosiškė.
Pasak moters, toje vietoje keletą staigių vingių darantis Babrungas krantą graužia ir iš vienos pusės, ir iš kitos. Tad nedaug betrūksta, kad susijungtų. „Štai šitas takas dar visai neseniai buvo gana platus keliukas, traktoriumi galėdavome važiuoti, o dabar, matot, kaip susiaurėjęs, – guodėsi ponia Jaruslava. – Ir šitie akmenys stovėjo ant kranto, o dabar jau vandenyje.“
Liepė kreiptis į matininkus
Mardosiškė teigė dar 2012-aisiais kreipusis į Nausodžio seniūniją, Plungės rajono savivaldybę, Nacionalinę žemės tarnybą, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūrą.
Visa komisija tuomet buvo atvykusi, tačiau į gerąją pusę niekas nepasikeitė, viskas – tik blogyn.
Ką institucijos jai atsakė? Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius paragino kreiptis į matininkus ir nustatyti tikslias žemės sklypo ribas ir plotą. Esą atlikus kadastrinius matavimus bus galima apskaičiuoti ploto trūkumą, o tiksliai koordinavus sklypo posūkio taškus ir ribas būtų galima ateityje nustatyti upės daromos žalos dydį. Na, o dėl Gandingos hidroelektrinės tvenkinio darbo režimo netinkamo reguliavimo ir galimo vandens naudojimo režimo pažeidimo mardosiškei pasiūlyta kreiptis į aplinkosaugininkus.
J. Laurinaitienė sakė matininkų nesikvietusi. „Kadastriniai matavimai esmės nekeičia. Na, taip, žinosiu tikslias savo sklypo ribas, matysiu, kiek jo netekau, bet upės srovės tai nesustabdys. Taip kad matininkai nelabai kuo gali man pagelbėti. Jų riboženkliai paprasčiausiai atsidurtų vandenyje“, – mano moteris.
„Valdžios upei neturime“
Šį rudenį ponia Jaruslava vėl kreipėsi į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūrą. Atsakymo kol kas negavo, bet viliasi, kad bent jau aplinkosaugininkai galės pagelbėti.
„Taip, aš minėtosios Mardosų gyventojos problemą žinau, bet situacija – beviltiška. Kol kas neturiu jokio varianto, kaip galėtume jai padėti“, – atsakė agentūros viršininkė Irena Latakaitė.
Viršininkės teigimu, šiemet ypač gausu kritulių, Babrungas daugelyje vietų seniai iš krantų išėjęs, tad daug kam bėdų pridaryta. „Į mus kreipėsi ne vienas žemiau vadinamosios Plungės jūros gyvenantis ar žemės turintis žmogus. Vieniems srovė pievas ardo, kitiems – miškus. Problemų apsčiai, bet tiesiog tokie metai. Lietus daug kam žalos pridarė. Sausesniais metais tėkmė lygesnė, tad ne taip pakenkia“, – kalbėjo I. Latakaitė.
Aplinkosaugininkė sakė suprantanti moters bėdą ir ją užjaučianti, bet pagalba šiuo atveju vargu ar įmanoma. „Kaip sakoma, nesustabdysi upės bėgimo“, – reziumavo viršininkė.
O gal įmanoma kažkiek tolygiau reguliuoti užtvankos nuleidimą? I. Latakaitės tvirtinimu, kai Babrungo užtvankoje, vadinamojoje Plungės jūroje, atsiranda vandens perteklius, jis pašalinamas per hidroelektrinę arba per sifoną. Vandeniui pakilus iki tam tikro lygio, sifonas įsijungia, kai lygis sumažėja, įrenginys vėl išsijungia. Kadangi šiemet daug kritulių, įsijungti jam tenka dažnai. Išmetamas didelis kiekis vandens, o šis ir niokoja pakrantes. „Ir užtvanka, ir sifonas, ir hidroelektrinė statyti prieš daugiau kaip 50 metų. Jų reguliavimas yra toks, koks yra, nelabai ten ką pakeisi“, – aiškino I. Latakaitė.
Anot aplinkosaugininkės, būtų galima galvoti apie krantų tvirtinimą. Tarkim, akmenimis. Tačiau ir tai neįmanoma, nes toje vietoje Babrungas patenka į Gandingos kraštovaizdžio draustinį, kuriame tokie darbai neleidžiami. „Na, dar bandysiu kreiptis į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentą, mėginsime bendrai spręsti problemą. Ar rasime išeitį, nežinau, nes valdžios upei mes neturime. Padėtis kaip ir beviltiška“, – pokalbį baigė I. Latakaitė.