Valdžia, argumentuodama tuo, kad dėl ekonominės krizės nesurenkami mokesčiai, vis labiau apkarpo savivaldybių biudžetus. Pasidomėjome, kokią įtaką mokesčių mokėjimui Plungės rajono ir Rietavo savivaldybėse praėjusiais metais turėjo ekonominė krizė, kiek pajamų surinkta ir kiek planuota į abiejų savivaldybių biudžetus? Kalbiname Algimantą Laucevičių, Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Telšių AVMI) viršininką.
– Telšių apskrities ekonominę būklę ir pajamų surinkimą daugiausiai lėmė bendra ekonominė situacija šalyje. Palyginti su 2008 metais, į Plungės rajono savivaldybės biudžetą pernai surinkta 22,9 procento mažiau pajamų, t. y. apie 7,9 milijono litų. Atitinkamai į Rietavo savivaldybės biudžetą mokesčių mokėtojai praėjusiais metais sumokėjo 10,5 proc. mažiau, t. y. 658 tūkstančius litų.
Pernai į Plungės rajono savivaldybės biudžetą planuota surinkti 32,7 mln. Lt. Planas įvykdytas 81,7 proc., t. y. surinkta 5,97 mln. litų mažiau nei planuota. Rietavo savivaldybės biudžeto planas – 5,64 mln. litų – praėjusiais metais įvykdytas 99,2 proc., t. y. negauta 44 tūkst. Lt planuotų pajamų.
– Kiek pernai įmonės sumokėjo pelno mokesčio, kiek gyventojų pajamų mokesčio surinkta į abiejų savivaldybių biudžetus?
– Plungės rajono įmonės praėjusiais metais sumokėjo 4,52 mln. Lt arba 50,2 proc. pelno mokesčio mažiau negu 2008-aisiais. Rietavo – 1,3 mln. Lt arba 41,1 proc. mažiau pelno mokesčio.
Į Plungės rajono savivaldybės biudžetą mokesčių mokėtojai gyventojų pajamų mokesčio sumokėjo 28,4 proc. mažiau nei 2008 metais, t. y. 7,89 mln. litų. Atitinkamai į Rietavo savivaldybės biudžetą šio mokesčio pateko 19,6 proc. mažiau, t. y. 947 tūkst. Lt.
– Kiek įmonių praėjusiais metais įregistruota abiejose savivaldybėse? Kiek bankroto bylų iškelta?
– Pažymėtina, kad mokesčių inspekcijos iniciatyva bankrotas iškeltas tik vienai įmonei.
2009-aisiais Plungės rajono savivaldybėje įregistruotos 36 uždarosios akcinės bendrovės ir 5 individualios įmonės, Rietavo savivaldybėje – 7 uždarosios akcinės bendrovės ir 1 individuali įmonė.
Bankroto bylos iškeltos 13 mūsų rajono įmonių. Rietavo savivaldybėje tokių įmonių nebuvo. Šių metų pradžioje bankrutuojančių įmonių mokestinė nepriemoka sudarė beveik 4 mln. litų. 2008-aisiais bankroto bylos iškeltos 12 įmonių. Praėjusių metų pradžioje jų mokestinė nepriemoka sudarė per 2 mln. litų.
– Kokią sumą Plungės rajono ir Rietavo savivaldybėse sudaro mokestinė nepriemoka?
– Šių metų pradžioje Plungės įmonių skolos valstybei sudarė apie 15 mln. litų. Tai yra apie 2 mln. litų daugiau nei atitinkamai per tokį patį praėjusių metų laikotarpį.
Mokesčių mokėtojai, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, negalintys iškart sumokėti susidariusių mokestinių nepriemokų, gali kreiptis į mokesčių administratorių ir sudaryti mokestinės paskolos sutartis. Šios sutartys sudaro galimybę išdėstyti dalimis arba atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą. Kadangi mokesčių inspekcija savo veikloje vadovaujasi protingumo kriterijumi, galima tartis ir dėl terminuoto išieškojimo veiksmų sustabdymo. Mokestinė nepriemoka atidedama ar išdėstoma dalimis tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas kartu su prašymu pateikia dokumentus, pagrindžiančius realias galimybes atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį.
Praėjusiais metais Plungės rajono savivaldybės įmonėms Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija suteikė dešimt mokestinių kreditų dėl daugiau kaip 4,7 mln. litų mokėjimo.
– Kokia veikla užsiimančių įmonių praėjusiais metais nepaveikė ar mažiausiai paveikė sunkmetis?
– Palyginti su 2008 metais, Plungės rajono savivaldybėje pardavimai daugiausiai augo įmonėse, kurios vykdė elektros, dujų ir vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo veiklą. Praėjusiais metais elektros, dujų įmonių pardavimai išaugo 24,8 proc., vandens tiekimo, nuotekų valymo įmonių – 9,5 proc. Panašiu lygiu veiklos apimtis išlaikė visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos ir aptarnavimo veiklą vykdančios įmonės.
Rietavo savivaldybėje nėra didesnių energetikos įmonių, todėl pardavimų augimo nė vienoje iš ekonominės veiklos sričių nenustatyta.
– Kokius kontrolės veiksmus Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko minėtose savivaldybėse? Kiek priskaičiuota nesumokėtų mokesčių, delspinigių ir baudų?
– Praėjusiais metais šiose savivaldybėse atliktų 22 mokestinių tikrinimų metu nustatyta beveik 1 mln. Lt nesumokėtų mokesčių, delspinigių ir baudų. Atitinkamai per tokį patį 2008 metų laikotarpį, atlikus 28 mokestinius tikrinimus, – beveik 3 mln. litų.
– Kokie mokesčių slėpimo būdai pastebimi Plungės rajono ir Rietavo savivaldybėse?
– Negalima įvardinti kokio nors vieno mokesčių slėpimo būdo, kuris būtų dažniausias ir naudojamas tik Plungės rajono ar Rietavo savivaldybėse. Tendencijos visoje Lietuvoje panašios, tik apimtys skiriasi. Pastebimi neregistruotos veiklos vykdymo, neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo atvejai, Elektroninių kasos aparatų eksploatavimo taisyklių pažeidimai. Įmonės taip pat linkusios vengti laiku deklaruoti pardavimus ir sumokėti pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), vis dar populiarius fiktyvių ūkinių operacijų apskaitymas buhalterinėje apskaitoje, siekiant sumažinti mokėtinas PVM sumas.
Pagrindinė šešėlinių reiškinių plėtra susijusi su ekonominiu sunkmečiu. Keičiasi ekonominė padėtis, keičiasi ir bendravimas su mokesčių mokėtojais – siekiame rasti kuo daugiau būdų, kaip išspręsti susidariusius sunkumus. Pastebėję klaidas, pirmiausia mokesčių mokėtoją įspėjame, leidžiame pasitaisyti, o griežtesnių veiksmų imamės tik nustatę konkrečius mokesčių vengimo faktus.
Nors dabartinė ekonominė situacija šalyje ir pasaulyje nėra itin palanki verslui, siekiame, kad verslo atstovai suprastų, koks šiuo metu svarbus sąžiningas mokesčių mokėjimas valstybei.
