Praėjusiame laikraščio numeryje rašėme apie Plungės miesto bendrojo plano pokyčius. Šį kartą – apie naujoves, laukiančias rajone. Jas Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Tomas Jocys pristatė Kolegijos posėdyje. Kalbėta ne tik apie krematoriumo vietą, pasikeitimus, laukiančius „sofos“ ūkininkų, bet ir apie vėjo jėgainių parkų teritorijas. Įdomu tai, kad vėjo elektrinių klausimas kelia vis daugiau neaiškumų ir gali būti, jog dėl galimų mokesčių įstatymų pataisų paskaičiavus finansinę naudą savivaldybėms teks „įjungti rankinį stabdį“ atsinaujinančios energijos vystymui.
Miestas už magistralinių kelių nesiplės
Kaip sakė skyriaus vedėjas, pirma naujovė, kuo skirsis dabar rengiamas bendrasis planas nuo ankstesnio, – panaikinamos visos vadinamosios urbanizuojamos teritorijos už aiškių ribų – automagistralės Šiauliai–Palanga ir kelio Mažeikiai–Plungė–Tauragė.
„Buvo numatyta urbanizacija link Platelių už „Porto“, link Telšių, link Glaudžių. Kitaip tariant, miestas plėtėsi už magistralinių kelių, o tokių dalykų neturėtų būti. Mes visas tas teritorijas „nukarpėme“, – paaiškino T. Jocys.
Grėsmė vėjo jėgainių parkui?
Kitas dalykas – saulės elektrinių plėtra. Bendrajame plane apibrėžiama, kad ji vystoma atsižvelgiant į kraštovaizdžio, gamtinę ir kultūrinę aplinką. Kaip jau žinoma, rajone yra išskirti du arealai, kur galima statyti vėjo jėgainių parkus, tai tuose pačiuose arealuose yra neribojamas ir saulės elektrinių parkų vystymas.
„Jei atiduodame duoklę atsinaujinančiai energijai ir vizualiai šiukšliname vėjo elektrinėmis, tai tą patį arealą numatome ir saulės jėgainėms. O visur kitur saulės jėgainės galimos tik prie esamų objektų. Savo reikmėms pramonininkai, gamybininkai, prekybininkai gali įrengti prie savų objektų tiek, kiek širdis geidžia“, – kalbėjo T. Jocys.
Beje, dėl minėtųjų arealų, numatytų vėjo jėgainių statyboms, Kretingos rajono savivaldybės sutikimo klausimas iki galo dar neišspręstas.
Meras Audrius Klišonis dėl vėjo jėgainių pateikė ir pikantiškų detalių. Jis kalbėjęsis su projekto vadovu, ir paaiškėjo, kad Seime yra pateiktos mokesčių įstatymų pataisos. „Dabar nekilnojamojo turto mokestis yra nuo 1 iki 3 proc., o kažkoks gudrutis ėmė ir padarė, kad būtų 0,5 proc. Tai dabar toms savivaldybėms, kurios jau turi vėjo jėgainių parkus, pajamos sumažėtų 6 kartus. Kalbėjausi su Seimo pirmininke, su kitais. Galų gale vystytojui pasakiau: „Jei jūs einate su tokiu variantu, tai ko mums čia draskytis?“ Manau, kad bus „karas“. Kalbėjome per Savivaldybių asociacijos pasitarimą, kad visi merai šiuo klausimu sukrustų. Jei planas pasitvirtintų, Savivaldybių asociacija pasisakytų už rankinio stabdžio įjungimą atsinaujinančios energijos vystymui“, – detalizavo rajono vadovas.
Kolumbariumai ir krematoriumas
Dar viena naujovė, numatyta rengiamame bendrajame plane, su kuria, T. Jocio manymu, ateityje neišvengiamai gali tekti susidurti – krematoriumo statyba.
Plane nurodyta, kad krematoriumą galima statyti sklypuose, kurie yra ne toliau kaip 200 metrų nuo esamų ar planuojamų kapinių, bet ne arčiau kaip 200 metrų iki gyvenamosios paskirties pastatų arba didesniu atstumu, jei tai bus nustatyta atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.
Beje, bendrajame plane yra teritorija, kuri ateityje taps kapinėmis (netoli Užlieknio kaimo – aut. past.). Tiesa, kaip pastebėjo skyriaus vedėjas, nors bendrajame plane ši teritorija ir numatyta kapinėms, tačiau paimti žemės visuomenės poreikiams kol kas neketinama. „Aišku, tuos dalykus darysime, bet dabar reikia suprasti, kad čia yra didelė teritorija dirbamos žemės, kurioje žmonės dar gali ūkininkauti. Nėra reikalo Savivaldybei anksčiau laiko tą žemę paimti ir laikyti 15 metų, ją prižiūrėti“, – kalbėjo T. Jocys. Pasak jo, dabartinėse naujosiose kapinėse laidojimo vietų pakaks maždaug 10–15 metų.
Grįžus prie krematoriumo statymo, Kolegijos nariai siūlė neapibrėžti teritorijos, tačiau didinti atstumą nuo gyvenamosios paskirties pastatų. Tiesa, netrukus suabejojo, ar rajonui tikrai reikia savo krematoriumo, kai aplinkiniai rajonai juos stato.
Prieš kurį laiką Savivaldybėje buvo diskutuojama apie kolumbariumo statybą, tad rengiamame bendrajame plane kalbama ir apie tai. Plane numatoma, jog kolumbariumų įrengimas galimas tik esamų ar planuojamų kapinių teritorijose arba su jomis besiribojančiuose sklypuose.
„Pradėjo pas mus vaikščioti asmenys, kurie galbūt norėtų statyti privačius kolumbariumus. Mes kaip Savivaldybė neturėtume trukdyti, kad privatūs kolumbariumai būtų statomi, tik apibrėžiame vietas, kur jie gali atsirasti, kad nebūtų išmėtyti po visą rajoną“, – patikslino T. Jocys.
Klausimų ir abejonių niekam dėl to nekilo, tačiau buvo atkreiptas dėmesys, jog reikėtų įrašyti, kad kolumbariumai galės atsirasti tik prie veikiančių kapinių.
„Šanchajų“ nebus
Dar viena laukianti naujovė – įvesti minimalūs sklypų dydžiai.
„Tai daroma norint apsidrausti, kad nebūtų įrengiami kvartalai po 4 arus ir neatsirastų vadinamieji „šanchajai“. Kiekvienai paskirčiai yra numatyti skirtingi dydžiai. Tas pats yra ir su „sofos“ ūkininkais. Tam tikrose zonose numatyta, koks turi būti minimalus žemės sklypas, kad žmogus kaip ūkininkas galėtų kreiptis dėl ūkininko sodybos vietos parinkimo. Kad nebūtų vadinamųjų imitacinių ūkininkų, kurie daro ūkininkų sodybas ir statosi gyvenamuosius namus kur papuola. Labiausiai tai pasireikš jautriose kraštovaizdžio teritorijose. Į jas labiausiai ir veržiasi „sofos“ ūkininkai, kurie dėl kraštovaizdžio nori ką nors pasistatyti, o ne ūkininkauti“, – kalbėjo T. Jocys.
Bendrojo plano patvirtinimo buvo tikimasi rugsėjį, tačiau, kaip sakė pranešėjas, terminas greičiausiai persikels į spalį. O Kolegijos narys Adomas Zamulskis juokavo, jog tai geriausiu atveju įvyks iki Naujųjų metų.
