Visi kuno organai sudaryti iš lasteliu, kurios dauginasi besidalydamos tik tada ir tik tiek, kiek to reikia organizmui. Vežiu susergama, kai lasteles ima elgtis nenormaliai ir pradeda nekontroliuojamai daugintis.
Iš vežiniu lasteliu susidare audiniai vadinamas navikais. Juos galima suskirstyti i gerybinius ir piktybinius.
Gerybiniai navikai gali buti pašalinami ir dažniausiai daugiau nebesikartoja, neplinta i kitas kuno vietas. Jie paprastai nekelia rimto pavojaus gyvybei.
Piktybiniu naviku lasteles skverbiasi ir žaloja aplinkinius audinius ir organus. Jos gali ištrukti iš piktybinio naviko ir patekti i organizmo kraujotaka arba limfine sistema. Tokiu budu navikines lasteles iš pirminio naviko kraujagyslemis ir limfagyslemis pasklinda i kitus organus. Toliau nuo pirminio naviko išsipletoje navikai vadinami metastazemis. Šis susirgimas smarkiai sutrikdo sveikata ir gali buti mirties priežastis.
Naviko pavadinimas sudaromas pagal lasteliu ruši arba organa, kuriame jie prasideda.
Nors ir neturite jokiu problemu, reiketu reguliariai tikrintis sveikata. Turetumete žinoti, kad su vežiu gali buti susije tokie simptomai: pakitimai žarnyno ar šlapimo pusles veikloje, neiprastas kraujavimas arba išskyros, neužgyjanti žaizda, sustorejimas ar gumbelis krutyje ar kitoje kuno vietoje, nevirškinimas ar sunkumai ryjant, pokyciai karpose ar apgamuose, ikyrus kosulys ar užkimimas. Žinoma, šie simptomai nebutinai rodo veži – jie gali atsirasti del mažiau pavojingu susirgimu. Tik gydytojas gali nustatyti diagnoze, todel, pastebeje minetus pokycius, nedelsdami kreipkites i gydytoja.
Gydytojas jus nukreips atlikti ivairius tyrimus. Tai galetu buti: laboratoriniai tyrimai, kurie leidžia aptikti onkologinius susirgimus iki atsirandant klinikiniams požymiams; echoskopija ar rentgeno tyrimas parodo ivairiu kuno sriciu vidini vaizda; endoskopija leidžia gydytojui tiesiogiai pamatyti atskirus organus. Svarbus tyrimo metodas – biopsija. Tai procedura, kurios metu išpjaunamas gyvo audinio gabaliukas. Specialistas, apžiurejes ta gabaliuka, per mikroskopa nustato, ar jame yra vežio lasteliu.
Nelaukite, kol pajusite skausma, – ankstyvas vežys paprastai nesukelia skausmo.
Kraujo laboratoriniai tyrimai leidžia anksciausiai itarti vežinius susirgimus. Vežines lasteles gamina medžiagas, kuriu negamina sveikos lasteles. Šiu medžiagu kieki galima išmatuoti kraujyje. Jos vadinamos vežio žymenimis. Kuo kraujyje ju daugiau, tuo daugiau piktybiniu lasteliu yra žmogaus organizme.
Žmogui diagnozuoti veži vien pagal vežio žymeni negalima. Medžiagos, vadinamos vežio žymenimis, gali atsirasti organizme ir esant kitiems susirgimams (alerginems, imuninems ir kt. ligoms). Taciau radus vežio žymenu, butina ieškoti ligos. Diagnoze butina patvirtinti kliniškai ir histologiniu tyrimu (biopsija, punkcija, citologija).
Vežys išsivysto palaipsniui, kaip rezultatas ivairiu veiksniu, susijusiu su aplinkos, gyvenimo budo ir paveldimumo poveikiu. Mokslininkai nustate nemažai rizikos faktoriu, kurie padidina tikimybe susirgti vežiu. Manoma, kad apie 80 proc. vežiniu susirgimu susije su tabako vartojimu, su maistu ir gerimais, kiek mažiau – su ivairiu spinduliuociu poveikiu ar veži sukelianciu medžiagu (kancerogenu) kiekiu gyvenamojoje aplinkoje, darbo vietoje. Vieni žmones labiau jautrus tiems faktoriams, kiti – mažiau, taciau daugelio iš ju galima išvengti. Kai kurie (pavyzdžiui, paveldimumas) yra neišvengiami.
Taigi žmones turetu saugotis rizikos faktoriu ir reguliariai tikrintis, nes jei ima vystytis vežys, labai svarbu ji kiek galima anksciau diagnozuoti.
čia neišsemiama tema.. labai džiugu, kad vėžys pamažu tampa vis labiau išgydomas, labai liūdna kai vaikai turi su tuo kovoti.. kokie turi būti stiprūs, nes piktybiniai navikai vaikams yra taip pat negailestingi