Tokia žinia pasidalinta liepos 17 dieną vykusiame Plungės rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitete, o po savaitės – ir tarybos posėdyje. Tiesa, kad tai įvyktų, politikai turėjo pritarti daugiau nei 400 tūkst. eurų biudžeto lėšų skyrimui bei tikėtis, jog sėkmė lydės finansavimui gauti skirtame konkurse. Kad Mykolo Oginskio dvaro žirgyno pastatą reikia užbaigti remontuoti, niekam abejonių nekyla, bet… Ar užteks tiek, kiek prašoma?
Kaip sakė sprendimo projektą komitete pristačiusi Savivaldybės administracijos laikinai Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojos pareigas einanti Ingrida Stanienė, jei būtų pritarimas, konkursinį projektą „Plungės Mykolo Oginskio dvaro žirgyno pritaikymas menų sintezės laboratorijai“ Žemaičių dailės muziejus teiktų kartu su partneriu, t. y. Savivaldybės administracija. Tiesa, tiesiog būti partneriu neužtenka, reikia ir sutikimo prisidėti finansiškai ne mažiau kaip 36 proc. projekto vertės. Įprastai prie projektų įgyvendinimo savivaldybėms pakanka 15 proc. prisidėjimo, bet šiuo atveju nuo papildomo prisidėjimo priklausys papildomų balų kiekis ir galimybės apskritai laimėti finansavimą.
Didžiausiam balų skaičiui surinkti, reikia prisidėti mažiausiais 21 proc. papildomai. Pasak specialistės, preliminari statybos darbų vertė (2022 m. kainomis ir paskaičiuotu 15 proc. rezervu infliacijai, įtraukus techninės ir projekto priežiūros paslaugas, preliminarias įrangos, kurios gali prireikti veiklai, kainas, netiesiogines ir viešinimo išlaidas) sudarytų 1 mln. 171 tūkst. 875 eurus. Didžiausia galima laimėti suma – 750 000 eurų, tad Savivaldybei reiktų prisidėti apie 422 000 eurų. Tiesa, pasak I. Stanienės, yra tikimybė, kad projekto vertinimas gali užtrukti, tad sėkmės atveju biudžeto lėšų reikėtų tik ateinančiais metais.
Šiuo metu žirgyne jau įgyvendinti du etapai, kurių metu suremontuota pagrindinė salė, fasadas, stogas, kairėje pusėje įrengtos persirengimo patalpos, tualetai. Dabar įgyvendinamas trečiasis etapas: dešinėje pusėje įrengiamas holas, tualetai žiūrovams, rekuperacinė patalpa palėpėje. Konkurso rezultatų laukia ir ketvirtas žirgyno sutvarkymo etapas. Sėkmės atveju planuojama dešinėje pusėje palėpėje įrengti kino salę.
Etapas, kuriam dabar prašyta pritarimo, būtų jau penktasis. Jo metu kairėje pusėje antrame aukšte būtų įrengiama menų sintezės laboratorija, sutvarkytas pirmame aukšte esantis garažas patalpas pritaikant tarptautinių meno, plenerų, kultūrinei, meninei ir edukacinei veiklai. „Įgyvendinus penktą etapą, visas objektas būtų sutvarkytas iki galo ir daugiau kažkokių tvarkymų nebereikėtų“, – optimistiškai nuteikė pranešėja.
„Sakote, kad čia jau bus baigtinis projektas? Tačiau sutikime su tuo, jog čia – visi didieji darbai. Šiai dienai dar turime reikalų su pagrindiniu pastatu. Kiek dar reikės? Ten dar bus pinigai, bet nesinaudoti tuo, būtų neprotinga“, – kalbėjo Adomas Zamulskis.
Kolegai išsakius abejones, meras Audrius Klišonis priminė, kad kol Savivaldybė neprisidėjo, beveik 12 metų vyko Plungės kultūros centro remontas. „Jei patys prisidedame, pasidaro greičiau“, – konstatavo rajono vadovas.
Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pirmininko pavaduotojui Ramūnui Lydžiui kilo abejonių, ar planuojamoje menų sintezės laboratorijoje vyksiančios veiklos nesidubliuos su kitų įstaigų, į kurias investuota nemažai Savivaldybės pinigų, teikiamomis panašiomis paslaugomis. „Jei sukuriame dar vieną objektą, vadinasi sukuriame tam tikrą konkurenciją tarp pačių paslaugų“, – abejojo komiteto narys. I. Stanienė politiką nuramino, jog visos įstaigos bus įvardytos kaip partneriai ir, jei tik pageidaus, galės ten vykdyti savo veiklas.
Kitas politiką neraminęs klausimas – garažo tvarkymas. „Ar ten garažo nebebus? Tada kyla klausimas, kur dės parko priežiūros techniką? Ar vis dėlto turės už kelis šimtus tūkstančių padarytą gražų garažą“, – klausė R. Lydis. Specialistės atsakymas, jog galima vienaip pavadinti, o kitaip daryti, komiteto nario netenkino: „Ar tikrai turime sudėti daug pinigų, kad ten būtų sustatyti padargai? Nėra ko apgaudinėti, kam iškloti garažą aukštos kokybės plytelėmis, jei realiai jis bus naudojamas technikai statyti.“
Su pastebėjimais, kad nereikia mėtyti pinigų ten, kur nereikia, sutikęs meras kitos R. Lydžio pastabos – ar būtina prisidėti tiek, kad būtų skiriamas didžiausias papildomas balas, – nepalaikė.
„Pinigus reikia taupyti, bet situacija yra tokia, kad jei mes nepraeiname su šiuo projektu, tada visu šimtu procentu darysime iš savo lėšų. Palikti pastatą netvarkytą, kai realiai tris ketvirtadalius jau sutvarkėme, negalime. O konkurencija didelė. Ir praeitame projekte mes vos pralindom“, – sakė A. Klišonis.
Prie šio klausimo po savaitės grįžta Savivaldybės tarybos posėdyje. Be didesnių diskusijų nuspręsta pritarti projekto teikimui su Savivaldybės 36 proc. prisidėjimu.
