Ketvirtadienį posėdžiavę Savivaldybės tarybos nariai daugiausiai dėmesio skyrė dviem itin svarbiems dalykams: Plungės šilumos tinklų prašymui leisti pirkti bankrutavusios AB „Minija“ katilinę, naujojo sporto komplekso statybai ir esamų sporto bazių renovacijai.
Prašymas palaimintas
Vos prasidėjus Savivaldybės tarybos posėdžiui, merė Elvyra Valerija Lapukienė pasiūlė iš darbotvarkės išbraukti du klausimus, susijusius su šilumos ūkio modernizavimu ir UAB Plungės šilumos tinklų prašymu leisti įsigyti katilinę. Anot merės, šie klausimai dar neaptarti, tad priimti sprendimus būtų per anksti. E. V. Lapukienės nuomone, Plungė turi „Plungės bioenergiją“, kuri šilumos energijos gali prigaminti visam miestui. Taigi lyg ir užtektų visus butus prijungti prie V. Mačernio gatvėje esančios katilinės – kitos pirkti nebereikėtų. Kiti tarybos nariai su merės pasiūlymu nesutiko – klausimai vis dėlto palikti darbotvarkėje. Daugelis siūlė – padiskutuokim, išsakykim visi savo nuomones, o tada ir priimkim vienokį arba kitokį sprendimą. Taip ir padaryta.
Pirmasis savo poziciją išdėstė Plungės šilumos tinklų direktorius Petras Piekus. Anot jo, bendrovė seniai puoselėjo mintį atsisakyti Telšių gatvėje esančios sezoninės katilinės ir kur nors tolėliau nuo centro pasistatyti naują. Kadangi naujos katilinės be 10 milijonų litų nepastatysi, ieškota ir kitų alternatyvų. Ir rasta – gana galinga, nenugyventa ir už prieinamą kainą bankrutavusios AB „Minija“ katilinė, už kurią prašoma 1,8 mln. Lt. „Aš laikausi savo nuomonės – miesto centras ir šiaurinė dalis turi būti šildoma iš tame rajone esančios biokatilinės. Šildyti visą miestą iš vienos katilinės būtų pernelyg sudėtinga. Trasos būtų 5-6 kilometrų ilgio, taigi įsivaizduokite, kokie būtų šilumos nuostoliai“, – sakė P. Piekus.
Dalis tarybos narių pasisakė už katilinės pirkimą. „Mano galva, tai geras pirkinys. Juolab kad ta katilinė mums reikalinga“, – kalbėjo Vytautas Jonutis. Jam pritarė ir vicemeras Juozas Šlepetis, Robertas Endrikas, Albinas Klimas bei kiti. „Man dėl tos katilinės nekyla jokių abejonių. Juk aišku: sužiedinti viso miesto trasas, kad būtų galima šildyti iš vienos katilinės, kainuos ne 1,8 milijono litų, o gerokai daugiau. Be to, kaip ir pro kur tas trasas iš mikrorajono į kitą miesto galą nutiesti?“ – klausė R. Endrikas.
Merė E. V. Lapukienė sakė už katilinės pirkimą nebalsuosianti – esą skubam įsigyti, o paskui galvosim, kur tą turtą dėti. Prieš buvo ir dar dalis tarybos narių, tačiau dauguma vis dėlto pasisakė už. Taigi Plungės šilumos tinklai gavo tarybos palaiminimą ir jau galės pradėti katilinės pirkimo procedūrą.
Projekte – ir ledo arena
Pagaliau savo eilės sulaukė ir naujasis sporto kompleksas, apie kurio atsiradimą Plungėje kalbama jau daugiau nei 10-metį. „Dabar stovime ant to slenksčio, kai galų gale turime apsispręsti – būti Plungėje sporto kompleksui ar ne“, – sakė šį klausimą pristatęs tarybos narys Audrius Misiūnas.
Tarybos nariai gana ilgai diskutavo, koks tas sporto kompleksas turėtų būti: didelis ar kuo mažesnis, su viena krepšinio sale ar dviem, su ledo arena ar be jos?
Rimas Ščupokas sakė niekaip nesuprantąs, kam prie baseino reikalingos pirtys: „Tos pirtys tai tik bardakams kelti. Kam jų reikia? Juk plaukikams užtenka baseino, persirengimo kambarių.“
A. Misiūnas jam prieštaravo: „Pirtis ir baseinas – neatsiejami dalykai. Kaip baseine reikalingos glaudės, taip ir pirtis prie baseino. Ji būtina sveikatingumui. Siūlyčiau ir jums, Rimai, išbandyti: iš pirties – į baseiną.“
Po diskusijų galų gale nuspręsta, kad sporto komplekse bus dvi salės: pagrindinė (800 stacionarių ir 400 papildomų vietų žiūrovams) ir sportinių žaidimų salė, baseinas (25 m ilgio, 4 takų) su pirtimis, specializuota dziudo salė, atletinės gimnastikos salė, administracinės patalpos, kavinukė. Ledo arena, kurios statyba nukeliama į tolesnę ateitį, bus projektuojama atskirame pastate.
Taigi sporto komplekso projektuotojus pasieks būtent toks – kaip sako sportininkai, pats optimaliausias – objekto variantas. Techniniam projektui parengti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų tikimasi gauti 240 tūkst. Lt. Už šiuos pinigus žadama suprojektuoti ir pagrindinį statinį, ir tą, kuriame kada nors bus ledo arena.
Kalbant apie esamų sporto bazių renovaciją, ne vienam tarybos nariui užkliuvo vadinamasis Babrungo stadionas – kodėl jis nebenaudojamas ir toks apleistas. „Usnys ir kiečiai – žmogaus ūgio. Jų jokiais chemikalais nebeįveiksi. Nebent Vietnamo karo laikais naudotą „Napalm“ bombą kas numestų – gal ir nudegintų“, – piktinosi R. Endrikas.
Beje, šiuo metu nė vienai sporto bazei statyti ar remontuoti Savivaldybė pinigų neturi, tačiau jei lėšų atsirastų (pavyzdžiui, iš Europos Sąjungos), reikia turėti sąrašą, ką būtiniausia statyti, tvarkyti. Toks sąrašas patvirtintas: dirbtinės dangos futbolo stadionas (prie Technologijų ir verslo mokyklos), centrinis miesto stadionas, irklavimo bazė, sporto komplekso statyba (I. Končiaus g.), lengvosios atletikos stadiono ir futbolo aikštės projektavimas bei statyba (I. Končiaus g.) ir minėtojo Babrungo stadiono atnaujinimas.
