Kai per šv. Mišias Rietavo Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje pasigirsta Ilmos Žilienės atliekama solo partija, žmonių žvilgsniai krypsta į balkoną, kur įsikūręs choras „Ad lucem“, – gal pamatys, kieno balsas, skriedamas Dievo namų skliautais, užlieja jų sielas ramybe.
Ilmos Žilienės ir Juozo Barsteigos vadovaujamo choro „Ad lucem“ draugystė prasidėjo prieš kelerius metus. Moteris, visada svajojusi išbandyti save sakralinės muzikos srityje, pati nuėjo pas choro vadovą ir pasisiūlė galinti atlikti solo partijas.
„Kiekvieną kartą giedodama bažnyčioje dėkoju Aukščiausiajam už duotą galimybę dainuoti. Nė vienas iš mano tėvų nebuvo muzikalus, todėl esu įsitikinusi, kad balsą ne paveldėjau, bet gavau dovanų iš Dievo. Dainavimas teikia malonumą. Jis dvigubas, kai neša džiaugsmą ir kitiems žmonėms. Daug padrąsinimo žodžių sulaukiu iš mūsų klebono Antano Gutkausko, choro vadovo J. Barsteigos, už ką jiems esu labai dėkinga“, – kalbėjo I. Žilienė.
Bažnyčioje Ilma gieda ne kiekvieną sekmadienį, o tada, kai vyksta iškilmingos šv. Mišios. Norėdama daugiau muzikinės veiklos, moteris pasiūlė J. Barsteigai sukurti sakralinės muzikos trio. Šiame trio, be juodviejų, šiuo metu dar gieda ir Agnė Saudargaitė. „Esame kviečiami giedoti ne tik liūdnomis progomis, kai vyksta laidotuvės ar mirties metinių minėjimai. Gražios giesmės papuošia ir suteikia iškilmingumo ir džiaugsmingomis progomis – per krikšto ar santuokos sakramento suteikimo apeigas. Mūsų trio vis labiau pažįstamas, kviečiamas į kitas bažnyčias. Judrėnų parapijos klebono Stasio Šlepavičiaus ir kultūros namų vedėjos Vilijos Būdvytienės kvietimu pasirodėme per Šv. Antano atlaidus Judrėnuose“, – pasakojo balsingoji rietaviškė.
Muzikinius gebėjimus I. Žilienė pradėjo lavinti nuo mažens. Moteris prisimena, kaip būdama visai mažutė, užlipusi ant kiemo akmens, visu balsu traukdavo savo kūrybos dainas. Pirmieji jos klausytojai – kaimynai – pranašavo mergaitei dainininkės ateitį. Mama, įžvelgusi dukros muzikinius gabumus, surado dainavimo mokytoją Elytę Leliūgienę-Klimienę. Jos paruošta Ilma net keturis kartus vyko į Vilnių dalyvauti Lietuvos vaikų ir moksleivių dainų konkurse „Dainų dainelė“.
Plungės Mykolo Oginskio meno mokykloje mergaitė iš pradžių mokėsi groti smuiku, vėliau lankė solinio dainavimo pamokas. Užbaigusi šią ugdymo įstaigą, įstojo į Stasio Šimkaus konservatoriją Klaipėdoje, kur dainuoti ją mokė nuostabus dėstytojas Vytautas Kliukinskas.
Ištekėjusi Ilma iš Plungės persikėlė gyventi į vyro gimtinę Rietavą. Augindama dukrytę Kamilę, moteris be darbo nesėdėjo. Potraukį prie meno realizuodavo verdama papuošalus iš karoliukų, darydama saldainių medžius, lankstydama darbelius iš popieriaus. „Ko tik aš nesigriebiau. Man buvo būtina ką nors kurti. Pajutusi, kad galiu padaryti gražias puokštes, pridariau jų prieš Vėlines ir išpardaviau. Sugalvojusi išmokti groti akordeonu, tuoj pradėjau ieškoti, kas galėtų man padėti. Taip susipažinau su Aida Liutikiene“, – prisiminė Ilma.
Pažintis su kapelos „Subata“ vadove A. Liutikiene moterį atvedė į šį Rietavo kultūros centro liaudies muzikos kolektyvą. Kapeloje Ilma grojo smuiku, dainavo, bet greitai pajuto, kad šis žanras – ne jai.
I. Žilienė teigė esanti drąsi, todėl nelaukianti, kol gyvenimas jai pasiūlys galimybę. Ką sumaniusi, ieško būdų, kaip galėtų įgyvendinti savo svajonę. Todėl ją pažįstantys žmonės nė kiek nenustebo išgirdę solistę koncertuojant su Plungės kultūros centro simfoniniu orkestru. „Labai norėjau koncertuoti su simfoniniu orkestru. Sužinojusi, kad Ieva Varkalytė-Lygnugarienė, kurią pažinojau iš Plungės meno mokyklos laikų, su savo vyru Pauliumi įkūrė orkestrą, nuvažiavau pas juos. Pasikalbėjome, padainavau, ir mane priėmė, – pasakojo dainininkė. – Su šiuo nuostabiu kolektyvu koncertavome ir rietaviškiams. Kiekviena išvyka, kiekvienas pasirodymas su orkestru – man didžiulė šventė.“
Moteris neslepia: „Norėčiau tęsti mokslus Vilniaus muzikos ir teatro akademijoje, lavinti dainavimo įgūdžius pas gerą specialistą. Balsas – toks instrumentas, su kuriuo reikia daug dirbti.“
Visada žinanti, ko nori iš gyvenimo, I. Žilienė teigė greitai pradėsianti naują gyvenimo etapą. Ji planuoja dirbti grožio specialiste. „Negali sėdėti namuose ir laukti, kol tave pakvies giedoti ar koncertuoti. Reikia veiklos, duodančios nuolatines pajamas, bet netrukdančios užsiimti dainavimu. Pagalvojau, kad galėčiau dirbti grožio srityje. Baigiau manikiūro kursus ir esu pasiruošusi puošti moteris. Man labai svarbu, kad pati galėsiu planuoti savo laiką. Individualiai dirba ir mano vyras. Darius atlieka apdailos darbus, ir jam tai labai gerai sekasi. Esu įsitikinusi, kad darbštiems žmonėms, siekiantiems savo tikslų, o ne laukiantiems, ką pasiūlys likimas, gyventi gera ir įdomu net mažame miestelyje“, – kalbėjo rietaviškė.
