Liepos 31-ąją, kelios minutės po vidurnakčio, kelio Šiauliai–Palanga 81-ajame kilometre automobilis „Audi 100 Avant“, vairuojamas Gargždų miesto gyventojo J. P. (g. 1956 m.), partrenkė briedį. Po susidūrimo gyvūnas nugaišo. „Audi“ keleivė D. P. (g. 1959 m.) patyrė sužalojimų. Laimei, jie nebuvo sunkūs, tad gargždiškė išleista gydytis ambulatoriškai.
Pagal taisykles gyvūnas turėjo būti atiduotas medžiotojų būreliui, kurio medžioklės plotuose jis krito.
Rugpjūčio 7-ąją paaiškėjo, kad briedis atiteko ne tiems, kuriems reikėjo.
Vairuotojui ir keleivei susidūrimas su miško galiūnu, ko gero, sukėlė stresą, bet medžiotojams turėjo būti nemažai džiaugsmo – juk be ypatingų pastangų gavo didelį, gardų mėsos gabalą.
Viskas būna gerai, jei niekam nekyla klausimų. Šioje istorijoje tų klausimų daug, o atsakymų arba nėra, arba jie vėl grąžina į pradinę padėtį.
Taigi sužinojome, kad briedis buvo atiduotas ne tiems medžiotojams, kuriems priklausė. Teko imtis tyrimo, kur dingo gyvūnas.
Specialistų paaiškinimai
Visų pirma kreipėmės į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūrą. Jos vedėjas Algirdas Petrikas paaiškino, kad pranešimą iš Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos gavo pats, nes tą naktį jis buvo būdraujantis pareigūnas. Kadangi nelabai žinojęs, kuriam medžiotojų būreliui priklausytų paimti briedį, paskambinęs Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos vadovui Zenonui Vaištarui ir paprašęs jo informuoti medžiotojų būrelį, kad išsivežtų gyvūną.
Pasak vedėjo, išsiaiškinti, kas paėmė briedį, problemų neturėtų būti, nes paprastai policijos pareigūnai laukia, kol gyvūnas bus pašalintas nuo kelio, ir tarnybiniame pranešime nurodo, kam jis buvo atiduotas.
Žinoma, pirmiausia reikia nustatyti, kam priklauso medžioklės plotai, kuriuose briedis nesėkmingai taranavo automobilį.
Telefonu susisiekėme su Z. Vaištaru. Jis teigė apie eismo įvykį ir kritusį briedį tą naktį sužinojęs, kai sulaukęs skambučio iš Telšių. Telšiškis pareigūnas esą sakęs, jog tai gali būti Stanelių medžiotojų būrelio plotai, bet dėl visa ko palikęs tai išsiaiškinti plungiškių medžiotojų vadui ir jam davęs nukentėjusių žmonių telefono numerį.
Kaip pasakojo Z. Vaištaras, paskambinus atsiliepė moteris, kuri skundėsi skausmais ir nieko tiksliai pasakyti negalėjo. Tada telefoną esą paėmęs policijos pareigūnas ir iš jo paaiškinimo draugijos vadovas supratęs, jog briedį turėtų pasiimti Alsėdžių medžiotojų klubas. Jis taip ir pasakęs policininkui, paskui neva paskambinęs į Telšius apie tai informuoti.
Tad paskambinome į Plungės rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrį. Laikinai poskyrio vadovą pavaduojantis specialistas Algimantas Karaliūnas „Plungei“ sakė, jog patrulis, buvęs įvykio vietoje, tarnybiniame pranešime parašė, kad briedis atiduotas medžiotojų būrelio „Germantas“ atstovui Zenonui Antanui Jokubauskiui.
Medžiotojų paaiškinimai ir išsisukinėjimai?
Visagalis internetas pasufleravo, jog „Germanto“ būrelis yra ne Plungės, o Telšių rajone. Taigi kodėl briedis atsidūrė Telšiuose, jei turėjo atitekti Alsėdžių medžiotojams?
Telefonu pakalbintas Z. A. Jokubauskis nepaneigė, jog briedį paėmė jų medžiotojų būrelis, susitaręs su Stanelių būreliu. Be to, kaip mus patikino telšiškis, iš briedžio esą nieko nebuvo likę, jis tik utilizuoti betikęs.
Vadinas, atsirado dar vienas detektyvo personažas. Na, jei jau yra, reikia ir jį įtraukti į tyrimą.
Taigi paskambiname Stanelių medžiotojams vadovaujančiam Romualdui Robertui Kalvaičiui. Išgirdęs apie susitarimą, jis, ko gero, net išsižiojo. Jei ne – tai nustebo nuoširdžiai. Vyras prisiekinėjo, jog su niekuo nesitarė ir apie įvykį išgirdo pirmą kartą. Būrelio vadovas sakė būtinai pasidomėsiąs, ar be jo žinios kas nors nesuka biznio.
Ką gi, vėl reikia pabendrauti su „Germanto“ pirmininku. Šį kartą ponas Zenonas Antanas nurodo, jog pranešimą apie kritusį briedį gavo iš policininko. Atvažiavo ir pasiėmė gyvūną. Suprantama, informavome jį, jog apie tarimąsi su Stanelių medžiotojais šių vadas nieko nežino. Spaudžiame telšiškį į kampą. Su kuo susitarė? Vyras tvirtina nesąs tikras, bet, atrodo, tarėsi su Alsėdžių medžiotojų klubo vadu Artūru Daukinčiu. Kadangi pirminis signalas apie dingusį briedį atskriejo iš tos pusės, pamanėme, jog problema – vietinės reikšmės – tiesiog būrelio nariai pykstasi tarpusavyje.
Ir lyg kipšui trūktelėjus už liežuvio Z. A. Jokubauskis prasitarė, jog susitarimas įvyko kitą dieną. Štai čia ir atsirado intriga.
Priminsime, kad iš pradžių telšiškis minėjo, jog briedis tik utilizuoti tetiko. Suabejojome tokiu teiginiu. Ar galimas toks dosnumas: atvažiuoja į kitą rajoną, surenka maitą, išveža utilizuoti ir dar už tai sumoka (aut. past.)? Verčia abejoti, ar tikrai taip buvo. Suprantama, policininkas galėjo ir nežinoti medžioklės plotų ribų, bet medžiotojai, kurie dėl kiekvieno metro vieni kitus po teismus tampo? Kažin.
Galų gale Z. A. Jokubauskis prisipažino, jog atvažiavę į įvykio vietą suprato, kad briedis krito ne jų plotuose, bet vis tiek gyvūną prigriebė. O kad reikėtų informuoti Alsėdžių medžiotojų klubo vadovą, esą susigaudė tik kitą dieną. Dar įdomiau, kai paklaustas, koks gi buvo tas susitarimas, kaip žadėjo atsilyginti alsėdiškiams, ponas Zenonas Antanas leptelėjo, kad jie kol kas bendravo tik telefonu, o susitikti ir susitarti turėtų tik tą dieną, kai buvo ruošiamas straipsnis (rugpjūčio 7-ąją). (Ar tik mūsų detektyvinis tyrimas ir nepasuko įvykių kiek kita linkme? – aut. past.)
Tiesa, apie susitarimą norėjome pasikalbėti ir su A. Daukinčiu, bet… nurodytu telefonu atsiliepė sūnus ir paaiškino, jog tėtis atostogauja, telefono neturi. Tad, kaip sakoma, „no coments“.
