Rietavo Oginskių dvaro karietinės rekonstrukcijos darbai šiek tiek užsitęsė ir atidarymo juostelė rugsėjo mėnesį (kaip buvo planuota) perkirpta nebuvo, tačiau didieji remonto darbai jau baigti ir gana greitai (gruodžio 17 d.) šis paveldo objektas atvers duris plačiajai visuomenei.
Vienas brangiausių projektų
Rietavo savivaldybei (projekto užsakovui) rekonstrukcija kainavo daugiau nei 4,5 milijonų litų. Savivaldybės indėlis – 1 mln. 598 tūkst. 644 litai. Projekto biudžetą papildė 2 mln.318 tūkst. 576 litai Europos Sąjungos lėšų, o 681 424 biudžeto lėšų skyrė valstybė. Vienu brangiausių Rietavo savivaldybės vykdomu projektu – „Oginskių dvaro karietinės pritaikymas turizmo poreikiams“ – užsimota atnaujinti ir pritaikyti turizmo reikmėms bene labiausiai apleistą iš Oginskių laikų išlikusį pastatą – dvaro karietinę.
Didžiulio darbo ir investicijų prireikė tam, kad būtų galima buvusioje dvaro karietinėje įrengti renginių ir konferencijų centrą su modernia 90 vietų repeticijų sale ir 300 – žiūrovų sale, kavinuke, turizmo ir verslo informacijos centru.
Didžiausia nesėkmė?
Dar rugsėjį Rietavo kraštiečių klubo sueigoje Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas šį projektą pavadino „didžiausia pastarųjų metų Oginskių dvaro sodybos restauravimo darbų nesėkme“. Su tuo nesutiko meras Antanas Černeckis, kuris patikino, jog kiekvienoje situacijoje vieni kalti, o kiti teisūs – būti negali.
Plačiajai visuomenei šis objektas bus atvertas gruodžio 17 dieną, tad siekiant išsiaiškinti, ar tai – miesto pasididžiavimas ar nesėkmė, teiravomės specialistų nuomonės.
Atsižvelgė į užsakovo poreikius
Pagal užsakovo – Rietavo savivaldybės – poreikius projektavimo darbus vykdė VĮ „Lietuvos paminklai“, kurie vyriausiuoju architektu pasirinko UAB „Klaipėdos projektas“ architektą Juozapą Tilviką. Architektas tikina stengęsis kiek įmanoma atkurti autentiškas Oginskių laikus menančias karietinės formas, tačiau, kaip ir kiekvieną projektą, darbus spaudė terminai.
„Savivaldybės, kaip vieno pagrindinių investuotojų ir projekto užsakovo poreikiai buvo dideli, o pats paveldo objektas buvo gerokai apniokotas. Gavome sovietmečiu nustekentą objektą su sudėtingais inžineriniais procesais. Pabandžius atkasti žemėmis užneštus karietinės pamatus, į paviršių lindo inžineriniai tinklai, šiluminės trasos. Pamatai nebuvo įgilinti, o jų atkasimas ir tyrimai ne tik galėjo padidinti kaštus, bet ir kelti grėsmę konstrukcijų stabilumui. Pagal savivaldybės poreikius, ribotoje erdvėje turėjo būti įrengtos salės žiūrovams, repeticijoms. Siekiant išsaugoti autentiškus išlikusio pastato aukščius ir dėl vietos stokos – įleistas rūsys po pastatu repeticijų salėms įrengti“, – sakė architektas. Pasak pašnekovo, pavyko išsaugoti autentišką pastato aukštį ir tūrį, tačiau grąžinti buvusius Oginskių laikus menantį pastatą techninių kliūčių buvo daug.
Paveldo objekte –
jaunatviškas polėkis
Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorių Vytą Rutkauską liūdina tai, kad, ruošiant projektą, nebuvo savalaikių išsamesnių projekto užsakovų, kultūros paveldo puoselėtojų ir projektuotojų diskusijų. „Todėl ir atsirado jaunatviškas, šiuolaikiška atviro pasaulio dvasia dvelkiantis projektas: daug stiklo, „malonus“ juodos stogų dangos ir šviesaus tinko kontrastas… Tačiau ką bendro visa tai turi su išlikusiais istoriniais Oginskių statiniais – muzikantų bendrabučiu, buvusia muzikos mokykla, kurioje dabar įsikūręs muziejus, buvusia pienine, oficina?“ – klausia specialistas.
Rietavo kultūros istorijos muziejaus direktorius V. Rutkauskas teigia, jog rekonstrukcijos metu pradingo karietinės mūrą patikimai dengę stogakraščiai, kai kurie tūriniai elementai. Atsiradus dirbtinai išryškintoms langų ir durų sąramoms (jų forma, be visa ko, neatitinka autentiškumo), prarasti pagrindiniai senųjų pastatų ansambliškumo ryšiai.
Dar ankstesnės, absurdiškos rekonstrukcijos metu 1980-1990 m. buvo dirbtinai užaukštintos kiemų dangos, žemėje „paskendo“ karietinės pamatai – cokolis. Naujame projekte, užuot ištaisius ankstesnes klaidas, kiemo dangos dar labiau iškilo. Neabejoju jų ilgaamžiškumu, bet juk išnyko pastato tūrių proporcijos! Taigi, per stebuklą išlikusių istorinių kunigaikščio Oginskio pastatų kaimynystėje atsirado naujas, keistai modernus, anot specialisto, „konteinerinis“ pastatas.
„Atidžiau pasižiūrėkime nuo Baltųjų vartų pusės – juk iš konteksto iškrenta visa Parko gatvė: kairėje pusėje – plastiškas, ritmingai išdėstytais klasikinio silueto žibintais paryškintas gatvės kontūras. Dešinėje pusėje – tiesiais, užaukštintų šaligatvių ruožais kapote sukapotas kontūras, kurį akcentuoja modernūs, techniškai tvarkingi halogeniniai žibintai. Pasižiūrėjus akyse pradeda dvejintis! Toje pačioje gatvėje vieni prieš kitus tarsi varžytuvėms išsirikiavo skirtingos stilistikos žibintai.
Taigi, palyginus nedidelėje dvaro sodybos teritorijoje, turėsime savotišką šviestuvų ekspoziciją: jų bus net penkios rūšys! Blogiausia, kad laikui bėgant, žvilgsnis gali atbukti ir šio disonanso pradėsime nebejausti. Taip ir prarandamas gebėjimas suvokti harmoningas erdvės dvasią. Ir dar sakoma „o kas čia tokio?“, – piktinosi V. Rutkauskas. Pašnekovo teigimu, į muziejaus medžiagą bei nuotraukas, vykdant rekonstrukciją, neatsižvelgta.
Rekonstruojant kito paskirtis
Rietavo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Aužbikavičius paaiškino, jog buvusi Oginskių karietinė – tai ūkinės paskirties pastatas, na, o rekonstruojant iš esmės pakito jos paskirtis. „Turėsime kultūros, visuomenės traukos objektą. Projektas buvo vykdomas pasitelkus architektų komandą ir labai rimtą įmonę VĮ „Lietuvos paminklai“. Buvo analizuojama istorinė medžiaga, darbai derinami su paveldosaugininkais. Tokios apimties projektai nėra sprendžiami vienpusiškai, pasitelkiamas visas būrys specialistų, kurie ieško geriausių sprendimų. Sukaupta istorinė, archyvinė medžiaga yra analizuojama ir tvirtinama akredituotų ekspertų. Apie kiekvieną paveldo objektą sukaupta, taip vadinama „dosje“, kitaip tariant aprašai, kurie nuolatos atnaujinami ir saugomi paveldosaugos specialistų, tad tokio masto projektus rengia būrys specialistų“, – projektą gynė A. Aužbikavičius.
Sugrąžinti istoriją sunku
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių teritorinio padalinio vedėjas Antanas Eičas patikino, kad projekto tikslas buvo ne įamžinti Oginskių laikus menančią istoriją, o atkurti paveldo objektą, pritaikytą turizmo reikmėms, kiek įmanoma išsaugant vertingąsias savybes – istoriškai išlikusias pamatus ir sienas. Pats karietinės rekonstrukcijos projektas buvo patvirtintas atestuotų ekspertų, kurie projektui pastabų neturėjo. Anot pašnekovo, projektuotojams pateiktos Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus nuotraukos autentiškumas kėlė abejonių. Šioje nuotraukoje užfiksuotas 8-asis dešimtmetis su elektros gelžbetoninėmis atramomis, kurioje istorinė tiesa galėtų būti klaidinanti, mat sovietiniais laikais buvo pristatyti dar du minėto pastato aukštai. Specialisto teigimu, gyvenimas vietoje nestovi, istorijos raidoje atsiranda pokyčių.
„Jei siektumėm sugrįžti į Oginskių laikus, sunku būtų apsispręsti, į kurį istorinį laikotarpį lygiuotis. Už projekto visumą atsakingi turėjo būti rajono architektas ir sklypo savininkas (šiuo atveju Savivaldybė), o Rietavo savivaldybėje visumą sugaudyti labai sunku, nes nėra vieningos miesto ir dvaro sodybos su parku plėtros koncepcijos. Apibrėžus konkrečią miesto tvarkymo programą, viskas išsispręstų –
neatsirastų ne vietoje išvalytų tvenkinio vagų, suoliukų, būtų galima diskutuoti dėl visumos. Tačiau stebina užsitęsiantys viešieji pirkimai, specialistų, galinčių paruošti miesto plėtros viziją, trūkumas“, – telefonu savo nuomonę išdėstė A. Eičas.
