Kritinis mąstymas šiandien minimas vienu svarbiausių gebėjimų, padedančių orientuotis didelėje informacijos gausoje. Kasdien susiduriame su naujienomis, socialinių tinklų turiniu, reklama, įvairiais patarimais ir nuomonėmis. Tačiau ne visa informacija yra vienodai patikima, todėl vis svarbiau mokėti ją vertinti kritiškai, o ne automatiškai priimti.
Mažeikiškės psichologės Salvinijos Lukšienės teigimu, kritinis mąstymas nėra nuolatinis abejojimas. Tai – gebėjimas sustoti, užduoti klausimus ir ieškoti pagrindimo prieš priimant sprendimą ar darant išvadą.
Kritinis mąstymas įvairiapusiškai naudingas
Anot psichologės, kritinis mąstymas – tai gebėjimas ne tik priimti informaciją, bet ir ją įvertinti. Toks mąstymo būdas skatina klausti, kuo teiginys pagrįstas, ar pateikiami faktai patikimi, ir įžvelgti kitus galimus situacijos paaiškinimus.
„Tai tarsi sąmoningas gebėjimas sustoti prieš darant išvadą, atsitraukti nuo pirmojo įspūdžio ir paklausti savęs: „Kuo remiuosi priimdamas vieną ar kitą sprendimą?“ – teigė specialistė.
Dažnai kritinis mąstymas siejamas su loginiu mąstymu, tačiau tai nėra tas pats. Loginis mąstymas leidžia įvertinti, ar išvada nuosekliai išplaukia iš pateiktų prielaidų. O kritinis mąstymas skatina žengti dar vieną žingsnį ir įvertinti, ar pačios prielaidos yra pagrįstos.
„Galima mąstyti visiškai logiškai, bet remtis klaidinga informacija. Todėl svarbu ne tik analizuoti išvadas, bet ir patikrinti, kuo jos grindžiamos. Kritinis mąstymas leidžia priimti labiau apgalvotus sprendimus, atsispirti manipuliacijoms ir stereotipams, lengviau atpažinti klaidinančią informaciją ir nepasiduoti pirmajam įspūdžiui“, – aiškino S. Lukšienė.
Toks gebėjimas naudingas įvairiose gyvenimo srityse – nuo kasdienių pasirinkimų iki sprendimų, susijusių su finansais, sveikata, darbu ar tarpusavio santykiais.
Svarbus ir emocinis intelektas
Dažnai manoma, kad žmonės sprendimus priima remdamiesi faktais, tačiau jiems ne mažesnę įtaką daro ir emocijos. Pasak specialistės, kritinį mąstymą ugdyti padeda smalsumas, atvirumas naujai informacijai ir gebėjimas pripažinti, kad gali suklysti.
Svarbus ir emocinio intelekto vaidmuo. Gebėjimas atpažinti savo emocijas leidžia geriau suprasti, kaip jos veikia mūsų vertinimus ir sprendimus.
„Emocinis intelektas – tai gebėjimas atpažinti savo emocijas ir suprasti, kad jos gali daryti įtaką sprendimams. Kritinis mąstymas reikalauja ne tik žinių, bet ir tam tikro intelektinio kuklumo: „Gali būti, kad aš klystu.“ O tai pripažinti gali ne kiekvienas“, – dėstė psichologė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad stiprios emocijos, tokios kaip baimė, pyktis ar susižavėjimas, gali susiaurinti dėmesį ir paskatinti greičiau daryti išvadas. Todėl verta prisiminti paprastą taisyklę: „Kuo stipresnė emocinė reakcija, tuo labiau verta prieš priimant sprendimą padaryti pauzę – galbūt su dideliu arbatos puodeliu.“
Pripažinti klaidą – psichologiškai sunku
Kritiškai vertinti informaciją, pasak psichologės, nėra lengva. Žmogaus smegenys natūraliai siekia taupyti energiją ir greitai orientuotis aplinkoje. Todėl žmonės dažnai naudojasi įvairiomis mąstymo „trumposiomis taisyklėmis“ arba stereotipiniais sprendimais, kurie leidžia greičiau priimti sprendimus, tačiau ne visada leidžia tiksliai įvertinti situaciją.
Be to, dažniau pastebima ir prisimenama informacija, kuri patvirtina jau turimus įsitikinimus ar ankstesnę patirtį.
„Pripažinti, kad klydome, psichologiškai nėra lengva. Todėl kartais nesąmoningai ieškome argumentų, kurie patvirtintų mūsų nuomonę, užuot ieškoję informacijos, kuri padėtų ją patikrinti“, – sakė specialistė.
Anot jos, svarbu suprasti, kad kritinis mąstymas nėra nuolatinis nepasitikėjimas viskuo.
„Sveikas kritiškumas nereiškia principo „niekuo netikėk“. Kritiškai mąstantis žmogus vertina įrodymus ir gali pasakyti ne tik „abejoju“, bet ir „šiuo šaltiniu yra pagrindo pasitikėti“, – pabrėžė psichologė.
Kritinį mąstymą galima ugdyti kasdien
Pasak specialistės, kritinis mąstymas lavinamas ne vien mokykloje ar studijose. Jį galima stiprinti kasdieniais įpročiais ir sąmoningai sau užduodant klausimus.
„Prieš priimant sprendimą ar vertinant informaciją, naudinga savęs paklausti: ką iš tiesų žinau, kuo remiuosi, ar mano išvados pagrįstos faktais, emocijomis, ar asmenine patirtimi? Verta apsvarstyti, kokie galėtų būti kiti paaiškinimai ir kas paskatintų pakeisti nuomonę“, – patarimu dalijosi S. Lukšienė.
Specialistė rekomenduoja svarbią informaciją tikrinti keliuose patikimuose šaltiniuose ir kartais sąmoningai ieškoti argumentų, prieštaraujančių turimiems įsitikinimams.
Vaikams šiuos įgūdžius galima ugdyti aptariant kasdienes situacijas: klausiant „kaip tu tai žinai?“, „o gal galėtų būti kitaip?“, kartu nagrinėjant reklamą, naujieną ar istoriją ir ieškant, kas joje yra faktas, o kas – nuomonė.
„Svarbiausia mokytis diskutuoti, o ne bet kokia kaina bandyti įrodyti savo tiesą. Kritinis mąstymas prasideda nuo gebėjimo išgirsti kitą žmogų. Juk turime dvi ausis ir tik vieną burną – galbūt ne be priežasties pirmiausia turėtume išklausyti, o tik tada kalbėti“, – „Santarvei“ sakė psichologė S. Lukšienė.
Nuotr. Iš pexels.com ir asmeninio archyvo
