Plungės rajone 2007-2013 m. iš ES struktūrinių fondų finansavimas skirtas 75 projektams, kurių bendra vertė –
201,71 mln. Lt. Jų įgyvendinimui jau skirta 171,4 mln. Lt, iš jų ES lėšų – 156,78 mln. Lt. Didžiąją dalį projektų parengė Plungės r. savivaldybės administracija.
Tvenkinys Plungės mieste, Palankės g., jau senokai kėlė galvos skausmą ir vertė į šalį sukti nosis ne tik Plungės gyventojus, bet ir svečius. Tad praėjusių metų lapkričio 29-ąją Plungei galima pavadinti istorine diena – pagaliau pradėtas nuleidinėti dvokiantis tarp Palankės ir Sinagogų gatvių esančio tvenkinio vanduo. Mat jau imtasi įgyvendinti Savivaldybės administracijos parengtą projektą „Plungės mieste esančių Babrungo upės dalių išvalymas ir sutvarkymas“. Bendra projekto vertė – 1,66 mln. Lt, projektui skirtas ES finansavimas – 1,5 mln. Lt.
Ir gyventojams geriau, ir Minija švaresnė
Projekto tikslas – pagerinti užterštą Palankės gatvėje esančio tvenkinio ir Paplungos upelio ekologinę būklę, siekiant apsaugoti prie vandens telkinių gyvenančių žmonių sveikatą bei sustabdyti taršos plitimą į gruntinius ir paviršinius vandenis. Pasak už šį projektą atsakingo Plungės r. savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyriaus vyr. specialisto Martyno Čiuželio, hidrologiniu požiūriu vertinama teritorija yra Minijos upės baseine, tad, nevalant tvenkinio ir Paplungės upelio, teršiama ir Minija, kuri priskirta prie ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių.
Kaip pasakojo specialistas, pirminė projekto vertė buvo apie 931 tūkst. Lt (iš ES lėšų – 837,89 tūkst. Lt). Tačiau, įvykdžius viešuosius pirkimus pirmą kartą, paaiškėjo, kad rangos darbų kaina viršija Savivaldybės turimas lėšas. Tuomet nuspręsta prašyti papildomo finansavimo. 2012 m. balandžio mėn. pateikta paraiška, o šių metų sausio pabaigoje prie sutarties pasirašytas susitarimas dėl papildomo finansavimo. Taip, gavus papildomą finansavimą, projekto vertė išaugo iki 1,66 mln. Lt. Iš Sanglaudos fondo skirtas ES finansavimas – 1,5 mln. Lt – projekto „liūto dalis“. Tačiau, kaip sakė M. Čiuželis, prie minėtos projekto vertės pridėjus netinkamas iš ES fondų finansuoti lėšas, kurios bus skirtos iš Savivaldybės biudžeto, bendra vertė išauga iki 2,31 mln. Lt.
Darbai beveik baigti –
reikia tik sulaukti pavasario
Kaip pasakojo M. Čiuželis, pagal reikalavimus užterštas dumblas buvo iškastas ir išvežtas į specializuotą aikštelę. Reikėjo išvalyti sąnašas, pašalinti biogenines medžiagas, atlikti tvenkinio pakrančių gamtosauginį tvarkymą bei atkurti natūralias vandens ekosistemas.
Nors nuo projekto įgyvendinimo pradžios praėjo vos keli mėnesiai, pasak specialisto, kanalizavimo darbai atlikti visiškai. Liko tik sutvarkyti teritoriją, sudėti šulinių dangčius. Tvenkinio dumblo kasimo ir išvežimo darbai taip pat atlikti, laukiama, kol, atšilus orams, bus galima atvežti augalinį dirvožemio sluoksnį, išlyginti ir užsėti žole, taip pat sutvarkyti vandens nuleidimo šliuzą ir tiltelį, pašalinti kai kuriuos likusius krūmus. Tokie – baigiamieji – darbai liko ir kanalui prie vadinamosios Plungės jūros sutvarkyti.
Sutvarkyto vandens telkinio Palankės gatvėje plotas – 0,69 ha, pašalinta dumblo 4 309 kub. m. Paplungos upelio plotas – 0,32 ha, pašalinta 2 311 kub. m dumblo. Be abejo, be ES struktūrinių fondų skirtos paramos – 1,5 mln. litų – visų šių darbų atlikti būtų buvę neįmanoma, nes Savivaldybė, net ir suvokdama sudėtingą situaciją, tiek lėšų skirti negalėjo.
Šio projekto įgyvendinimas itin svarbus ir aplinkosauginiu aspektu, nes metų metais tvenkinys buvo teršiamas buitinėmis gyventojų nuotekomis. Kaip sakė Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros vyriausiasis specialistas Rokas Šatkus, nuleidžiant Palankės g. tvenkinio vandenį, su juo į vadinamąją Plungės jūrą iškeliavo ir visa vandenyje esanti gyvūnija. O nuleidus vandenį, pasimatyti turėjo ne tik žuvelės – didelės ir mažos, bet ir visi vamzdžiai, kuriais iš gyvenamųjų namų patyliukais atkeliauja buitinės nuotekos. Jie, įspėjus gyventojus, buvo užblokuoti. Taigi upelio ir tvenkinio tarša buitinėmis nuotekomis sustabdyta.
Kad išliktų tvarka – kontrolė griežtės
Po projekto įgyvendinimo penkerius metus privalu vykdyti išvalyto vandens telkinio stebėseną ir sekti galimą taršą. Tad vandens telkinius teršiantys asmenys turėtų susirūpinti, komisijos gali bet kurią dieną pasibelsti ir į jų duris. „Nebebus tik pagrūmojimų piršteliu – niu niu niu“, –
giežtai kalbėjo LR Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros vedėja Irena Latakaitė.
Artėja šiltasis metų sezonas, bunda gamta, o iš miestiečių lūpų vis dažniau pasigirstantys klausimai, kada vanduo „grįš“ į tvenkinį ir upelį, kada bus galima jais pasidžiaugti, leidžia spręsti, jog projekto vykdymas ir gautas ES struktūrinių fondų finansavimas – įvertinti teigiamai.
Anot projekto kuratoriaus, tvenkinys bus pripildytas vandens, baigus žemės darbus ir sutvarkius vandens nuleidimo šliuzą. „Dabar tiksliai pasakyti, kada viskas bus sutvarkyta iki galo – sunku, priklausys nuo oro bei rangovo noro baigti darbus kuo anksčiau. O ar bus galima džiaugtis švariu tvenkinio vandeniu, nežinau, kadangi dugnas – durpės, tad vanduo kol kas nebus labai skaidrus, bet kad jis bus neužterštas, garantuoju“, – kalbėjo M. Čiuželis.
Taigi greičiausiai jau šią vasarą plungiškiai, ypač Palankės, Sinagogų gatvių gyventojai, pajus, kad dešimtmečius juos kankinusio dvoko nebėra ir galės kvėpuoti švariu oru.
