Šv. Velykų savaitgalis buvo paskutinės dienos, kai dar galima sugauti karšį. Paskui – draudimas. Negi visas dienas sėdėsi prie vaišių stalo – pirmyn į žūklę.
Su kaimynais sutarėme, jog važiuosime prie Minijos, prie Sakučių tilto, vakariniam kibimui. Kai kurie prie Velykų stalo užsibuvo, tai keltis anksti ryte nepanoro. Vidurdienį neskubėdamas susitvarkau meškeres. Kokį imti masalą? Ten, kur visada rinkdavau sliekus, – tuščia, kažkur pradingo. Lekiu į „Oksalio“ parduotuvę. Jos direktorė Vida įsileidžia, nors ir nedarbo diena. Prisiperku kaliforniškų sliekų ir musių lervų. Užsuku į „Maksimą“ – marinuotų kukurūzų. Dėl viso pikto dar pasidarau manų minklės. „Šakės“ bus žuvims. Deja, pavyko sugauti tik katinui. Tačiau įdomumo (gana pikto) buvo į valias.
Sėdžiu įmerkęs meškeres. Kimba (teisingiau – nervina) tik pūgžliai. Nespėji užmesti, jau ir kirba dugninės meškerės galūnė. O kur tas karšis? Negi nė vienas neužkibs? Paguodai ištraukiu du plakius. Ir vėl tuščia.
Anoje Minijos pusėje, vos ne ant kranto, sodyba. Kieme rūksta rūkykla. Nuo šlaito nusileidžia pagyvenęs žmogus, sėda į valtį ir atsiiria netoli mūsų kompanijos. Kabliu užkabina tinklą ir neskubėdamas traukia. Jį tvarkingai lanksto, įkliuvusias žuvis iš karto išima ir deda į dėžę. „Apakau!“ Čiumpu fotoaparatą ir fotografuoju. Neima į galvą. Pakalbinau. Negi, sakau, nebijote aplinkosaugininkų, juk dabar didžiulės baudos. „Eina jie n… . Aš visą gyvenimą prie upės gyvenu tai negi nepasigausiu žuvies. Atplauks tikrinti, tinklą su žuvimi vandenin išversiu ir ką jie man padarys…“.
Įsikalbame. Jam besą 79 metai. Pasiūliau priplaukti arčiau, pavaišinsiu „kietąja“. Priplaukė. Bet į krantą nelipo. Sakė, jog nuo Sakučių tilto iki Mingės garantuotai vietiniai gyventojai yra įmerkę apie dešimt tinklų, o dar kiek atvykėliai… Tad ko čia stebėtis, kad man joks karšis neužkibo.
O vienas prie Minijos atvykęs žvejelis beturįs ant kranto pastatytą gana didelę rūkyklą. Sakėsi esąs jau penkta diena. Ant liepto besanti sudėta nardymo įranga. Tačiau meškerės įmerktos. Ką čia bepridėti…
Ne be reikalo mano kaimynas Bronius sako: „Nori žuvies – eik į parduotuvę. Čia tik malonumas pabūti gamtoje ir vyriškoje kompanijoje“.
