Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pateikiama daug informacijos apie tai, kaip turi elgtis vairuotojas, įvažiavęs į kelyje esančią duobę ir sugadinęs tik savo vairuojamą transporto priemonę.
Dažnai kelio savininkas, draudimo bendrovės nurodo, kad į eismo įvykio vietą turi būti kviečiami policijos pareigūnai, kurie nubraižys eismo įvykio schemą, užfiksuos kelyje esančią duobę, transporto priemonės sugadinimus, o neiškvietus policijos ir nepateikus policijos išduotų dokumentų (protokolų, pažymų ir pan.) žala nebus atlyginta.
Eismo dalyvių pareigos, įvykus eismo įvykiui, reglamentuotos Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET), XXIX skyriuje. Šiame skyriuje išskiriami tokie atvejai, kai su eismo įvykiu susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pranešti apie eismo įvykį policijai: jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus; jeigu su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių; jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra ir nukentėjusiajam neįmanoma pranešti apie eismo įvykį.
Tuo atveju, kai eismo įvykio metu sugadinama tik asmens vairuojama transporto priemonė, pareigos pranešti policijai apie tokį įvykį KET nenumato.
Pažymėtina, kad KET 11 punkte eismo dalyviams numatyta pareiga sudarius ar pastebėjus kliūtį ar pavojų kelyje, kai jų negalima pašalinti, pranešti kelio savininkui ar policijai. Taigi eismo įvykis anksčiau aptartomis aplinkybėmis gali atitikti KET 11 punkto situaciją, tačiau tai neįpareigoja policijos, gavus tokį pranešimą, atlikti tyrimo, o iš esmės šis reguliavimas skirtas eismo įvykių prevencijai. Policija, gavusi pranešimą iš eismo dalyvio apie kliūtį ar pavojų kelyje, apie tai informuoja kelio savininką.
Atkreiptinas dėmesys, kad kompetenciją reglamentuoti veiksmus, kuriuos turi atlikti policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie eismo įvykį, kurio metu nežuvo arba nebuvo sužeisti žmonės, turi policijos generalinis komisaras, o ne kelio savininkas ar draudimo bendrovės. Todėl tais atvejais, kai KET XXIX skyriuje nenumatyta apie eismo įvykį pranešti policijai, policija neturi pareigos vykti į eismo įvykio vietą, fiksuoti ją ir joje esančias duobes, transporto priemonių sugadinimus ir pan. Tokiais atvejais dėl patirtos žalos atlyginimo sprendžiama civiline tvarka ir fiksuoti bei aiškintis su atsiradusia žala susijusias aplinkybes turėtų šiame procese dalyvaujančios šalys, o ne policija.
Atsižvelgdami į tai, kas buvo išdėstyta, prašome:
kelio savininkų, teikiant informaciją asmenims, nepagrįstai nereikalauti įvažiavus į kelyje esančią duobę kviesti policiją. Siekiant užtikrinti eismo saugumą ir eismo įvykių prevenciją, savo interneto tinklalapiuose pateikti kontaktinę informaciją, kaip asmuo turi informuoti kelio savininką apie kelyje pastebėtą kliūtį, pavojų ir kaip turi elgtis įvažiavęs į kelio duobę ir sugadinęs vairuojamą transporto priemonę, kokius dokumentus dėl galimo žalos atlyginimo kelio savininkui turi pateikti;
Lietuvos banko informuoti draudimo bendroves, kad jų interneto tinklalapiuose nebūtų teikiama klaidinanti informacija, jog įvažiavus į kelyje esančią duobę ar kitais atvejais, kai KET nenumato pareigos apie eismo įvykį pranešti policijai, būtina kviesti policiją. Taip pat informuoti, kad draudimo (kasko) sutartyse negali būti numatyti pertekliniai reikalavimai draudėjui pranešti apie eismo įvykį policijai, privalomai pateikti policijos išduotus dokumentus, kai tokios pareigos teisės aktai nenustato nei eismo dalyviui, nei policijai.
Dėkojame už bendradarbiavimą ir pagalbą policijai pajėgas nukreipti reaguojant į pranešimus apie žmonių gyvybei ir sveikatai pavojingas veikas, taip pat už teisės pažeidimų prevenciją ir užkardymą.
