
Prieš kurį laiką gausiai laukus, kelius ir gatves nuklojęs sniegas ištirpo per kelias dienas. Kai pagalvoji, aplinkui viskas taip trapu ir laikina. Sniegą keičia žaluma, gyvybę – mirtis, vienus politikus – kiti. Šioje vietoje galėtume ir nusišypsoti. Juk yra tokių politikos atstovų, kurie lyg giliai šaknis įleidę medžiai – nepajudinsi...
Prieš kelias dienas įteikė rinkėjo pažymėjimą. Pirma galvoje „prašokusi“ mintis: „Ei, rinkimai artėja, o tu dar neapsisprendei.“ Atrodo, gyveni toje teritorijoje, jau lyg ir turėtum žinoti, kas ir kiek įdėjo į Savivaldybės gerovę, bet… Kartais tas žinojimas ir kiša koją. Turiu prisipažinti – pirmieji tiesioginiai mero rinkimai buvo gana aiškūs, buvau nusprendusi, už ką balsuosiu, o dabar? Galvoje – vieni pliusiukai ir minusiukai. Paskaičiau merų ir juos deleguojančių partijų rinkimų programas. Beveik prie kiekvieno punkto šypsojausi ir mąsčiau, iš kokios planetos jie atvykę. Nesakau, kad visos programos – tik veltui sugadintas popierius, tiesiog dažnai neaišku, kaip ruošiamasi pažadus įgyvendinti. Tenka paskaitinėti ir gyventojų nuomonių. Išvada – esame sotūs pažadų.
Kalbėdama apie kandidatus į merus, turiu pripažinti, kad dėl kai kurių susimąstau: ar jie rimtai? Žmonės gal ir geri, gal net puikūs savo srities specialistai, bet ar pajėgūs valdyti? Iš šalies stebėdama politikų tarpusavio rietenas, o ypač priešrinkimines, dažnai pagalvoju, kam jiems tas galvos skausmas. Paprastam žmogui rūpesčių ir taip pakanka, o čia savo noru viso rajono bėdas išspręsti ruošiasi. Tada prisimenu kolegės papasakotą istoriją, kaip vienas rajono politikas, paklaustas, ko eina į valdžią, atsakė: „Man irgi reikia savo reikalus susitvarkyti.“ Ir ką? Tvarkosi. Matyt, dėl to vertėjo „peštis“.
Ne mažiau klausimų kyla ir galvojant apie prezidento rinkimus. Pamenu, su kokiu pasididžiavimu ėjau į savo pirmuosius rinkimus. Rinkome Lietuvos vadovą. Tada aiškiai žinojau, kam atiduosiu savo balsą. Vėlesni rinkimai taip pat buvo aiškūs. O štai šie… Tokios sumaišties mintyse dar nėra buvę. Kaip praneša BNS, pirmadienį, paskutinę prezidento rinkimų politinės kampanijos registracijos dieną, dokumentus Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė penkiolika pretendentų. Tai bent pasirinkimas! Galėtume juokauti, kad kiekvienam pagal skonį. Baisu, ar tik kai kurių neapsėdo didybės manija?
Tiesa, kiek iš tų penkiolikos liks iki rinkimų dienos, dar nežinia, nes laukia parašų rinkimas. Tačiau net atmetus abejotinus ir palikus lyderiais įvardijamus kandidatus šiandien dar nežinočiau, už kurį atiduoti balsą.
Liko visai nedaug laiko. Tikrai smalsu, koks bus rezultatas. O gal išsipildys astrologų prognozės, kad šiais metais seksis šviesiaplaukėms moterims?