Vasario 21 dieną rietaviškiai dalyvavo kultūros centre surengtuose kandidatų į Savivaldybės merus debatuose, kur labiau susipažino su pretendentų tikslais, išgirdo jų vertybines nuostatas, įvertino kompetencijas vadovauti savivaldai.
Iniciatyva „Žinau, ką renku“ jau penktus metus kviečia rinkėjus susipažinti su kandidatais, užduoti jiems savo klausimus ir tiesiogiai išgirsti atsakymus. Ketvirtadienį tokią galimybę turėjo ir Rietavo žmonės. Susidomėjimas renginiu buvo abipusis: pakviesti organizatorių į debatus atėjo visi trys kandidatai į mero postą: Antanas Černeckis, Vanda Deltuvienė, Alfredas Mockus, ir gana nemažas gyventojų būrys.
Paprašyti renginio moderatoriaus Dariaus Mato, kandidatai trumpai prisistatė, išvardijo savo charakterio savybes, kurios, jų manymu, padėtų vadovaujant Savivaldybei, taip pat pasidalijo slapčiausiomis svajonėmis. Vienas pretendentas atviravo, kad didžiausia jo svajonė yra kaip nors užbaigti pradėtą statyti namuką, kitas guodėsi pasiilgęs užsienyje gyvenančių anūkų ir tik vienintelis iš jų „užsidirbo“ palaikymą plojimais prisipažindamas, kad didžiausias jo siekis – tapti meru.
Politikams teko atsakyti į klausimus, kuriuos renginio organizatoriams žmonės buvo pateikę iš anksto. Pagirtina tai, kad nemažai klausimų turėjo ir į debatus atėję rietaviškiai, kas rodo augantį gyventojų pilietiškumą, suvokimą, kad nuo mūsų pačių pasirinkimo priklauso, kaip gyvensime.
Jaunų šeimų tėvai uždavė ne vieną klausimą, susijusį su vaikų žaidimų aikštelių nebuvimu mieste, o sužinoję, kad net kelios bus įrengtos jau šiemet, domėjosi, kokios vietos joms numatytos. Aiškintasi, koks kandidatų požiūris į švietimą, kultūrą, socialinę sferą. Domėtasi, kaip jie spręstų kelių priežiūros problemas, kur ieškotų lėšų parkui tvarkyti. Mėginta sužinoti, ar būsimieji merai ieškotų galimybių mažinti šildymo kainas, pertvarkyti rinkliavą už atliekų išvežimą (pageidauta, kad mokestis būtų mokamas pagal gyventojų skaičių), tačiau viltingų ar populistinių pažadų nesulaukta.
Vertinti kandidatų atsakymų nesiimame, bet aiškiai buvo jaučiama, kad vieni jų atsakinėjo turėdami žinių ir išmanymo apie kalbamą sritį, kiti – mėgindami gudriai apeiti atsakymus, kas dažnai būdinga politikams.
Debatų dalyviams buvo suteikta teisė replikuoti į oponentų atsakymus, bet aršių replikų nesigirdėjo, tad ir didelės konkurencinės įtampos scenoje nesijautė. Nuomonės labiau išsiskyrė dėl apšvietimo. Taip ir nesutarta, užtenka gatvėse šviesos ar ne: vienam kandidatų vis žadant apšviesti gatves, kiti du problemos neįžvelgė. Tarsi ore pakibęs liko klausimas, yra Rietave viešasis transportas ar jo nėra? „Jei nėra, kuo važinėsime nemokamai, kaip savo rinkimų reklamoje žada vienas iš kandidatų?“ – garsiai svarstė salėje sėdintys rietaviškiai.
Politikams buvo suteikta proga įvardyti po tris savo pažadus. Ir čia labiausiai turėtų nudžiugti švietimo darbuotojai! Vienas kandidatas žadėjo neskriausti nei švietimo, nei kultūros, nei sporto, kitas – pasirūpinti, kad darbas mokytojams teiktų džiaugsmą, trečias – kad neformaliojo švietimo veikla būtų įvairesnė.
Kiekvienas išeinantis iš salės su savimi išsinešė ir pažadus, kad Rietavas nebesmirdės, o naktį, jei norėsime, bus įjungtas apšvietimas.
