Vasario 7-ąją Plungės kultūros centre skambėjo muzika, dainos, grindys lingavo nuo trypiamų šokių. Čia pirmą kartą surengtas respublikinis liaudiškos muzikos ir šokių konkursas „Šoktinis 2015“. Savo šokio talentą plungiškiams demonstravo 7 kolektyvai iš visų Lietuvos kampelių ir šokių kolektyvas iš Latvijos.
Vertintojai
Šokėjus stebėjo ir vertino kompetentinga komisija: 2014 m. Dainų šventės ansamblių vakaro „Krantai Nemunėlio“ meno vadovė, režisierė, vyriausioji baletmeisterė Leokadija Dabužinskaitė; Kretingos meno mokyklos mokytoja ekspertė, pasaulio lietuvių, respublikinių moksleivių dainų švenčių vyriausioji baletmeisterė, 2012 m. Lietuvos moksleivių dainų šventės šokių dienos „Laiko vaikai“ meno vadovė, būsimos 2016 m. Lietuvos moksleivių dainų šventės šokių dienos „Mano žemė“ meno vadovė Živilė Adomaitienė; chorvedė, dainų švenčių dirigentė, įvairių liaudiškos muzikos konkursų vertinimo komisijų narė, Lietuvos edukologijos universiteto dainų ir šokių ansamblio „Šviesa“ meno vadovė, „Nemunėlio“ meno vadovės, režisierės, vyriausiosios baletmeisterės pavaduotoja Jolanta Kisielytė-Sadauskienė; pedagogas, ilgametis šokių ansamblio „Suvartukas“ kapelos meno vadovas, daugybę aranžuočių ir muzikos kūrinių tautiniams šokiams, kurie apdovanoti I ir II laipsnio premijomis ir ne kartą skambėjo Lietuvos dainų šventėse, parašęs Povilas Budginas.
Kai jau visi žinojo, kokios sudėties komisija vertins šokių meniškumą, kompozicijas, šokėjų bendradarbiavimą poroje ir grupėje, prasidėjo linksmybės. Kiekvienas kolektyvas buvo paruošęs 15 minučių programą, tad žiūrovai gražiais šokiais, skambia muzika ir originaliais sprendimais žavėjosi daugiau kaip 3 valandas.
3 valandos etnografinių regionų pasirodymo
Pirmieji į sceną lipo šventės šeimininkai – Plungės kultūros centro vaikų ir jaunimo tautinių šokių ansamblis „Žirginėliai“. Šio kolektyvo vadovė – Sonata Kazlauskytė, choreografė – Eglė Norkevičiūtė-Novoruckienė, tautinės muzikos kapelos vadovė – Rita Džiaugienė. Pristatant kolektyvą, minėta, kad „Žirginėliai“ yra iškovoję pergalių meno saviveiklos konkursuose, pelnę prizinių vietų įvairiose peržiūrose, laimėję tarptautiniuose vaikų festivaliuose. Ansamblis – nuolatinis dainų švenčių, miesto renginių dalyvis. Šokėjai koncertuoja ne tik namuose, bet džiuginę ir daugelio Europos šalių liaudies meno gerbėjus – lenkus, slovėnus, vokiečius, belgus, švedus, turkus, makedonus, latvius, graikus, ukrainiečius. Ansamblis neįsivaizduojamas be senų kolektyvo tradicijų: kasmetinės koncertinės mainų programos su Tukumo miesto (Latvija) moksleivių namų šokių kolektyvu „Luste“, kas dvejus metus organizuojamo šokių festivalio „Draugų rate“, kalėdinių koncertų. „Žirginėliuose“ šiuo metu – 7 šokėjų grupės, muzikantai. Šoka, groja vaikai ir jaunimas nuo 6 iki 18 metų. Po tokių liaupsių plungiškiai dėjo visas pastangas, kad kuo gražiau sutryptų „Kauškutį“, „Šyvį“ „Žemaičių galiopą“, „Kon saka?“, „Žirginėlius“.
Žinoma, kiti konkurse dalyvavę kolektyvai savo kraitėje taip pat turi sukaupę ne vieną laimėjimą, pasirodymą Lietuvoje ir užsienyje. Bet renginio žiūrovams labiau patiko džiaugtis jų pasirodymu nei klausytis pasakojimų apie šokėjus. Tad Trakų meno mokyklos šokių kolektyvas „Žvaigždūnė“ žiūrovus pradžiugino ne tik šokiais „Šokis“, „Tolkašokis“, „Šliažo polka“, bet ir dviem muzikiniais kūriniais. Jaunųjų šokėjų kolektyvui vadovauja Birutė Mažrimienė, o muzikantams „diriguoja“ Kastytis Mikiška bei Rasa Mikiškienė.
Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų vaikų ir jaunimo tautinių šokių ansamblis „Grandinėlė“ lyg pateisindami savo pavadinimą nupynė tikrą šokių grandinę. Jaunieji šokėjai trypė „Pynimėlį“, „Piemenų išdaigas“, „Žiedelį“, „Treptinukę“, „Suki, pinki grandinėlę“. Šokėjų vadovė ir choreografė – Lietuvos kultūros žymūnė Zita Rimkuvienė. Panevėžio šokėjams talkino Panevėžio rajono Naujamiesčio vaikų muzikos mokyklos tautinių instrumentų orkestras „Žilvitis“, vadovaujamas Astos ir Audriaus Dervinių.
Klaipėdos jaunimo centro vaikų ir jaunimo tautinių šokių ansamblis „Vijurkas“, padedamas tautinės muzikos ansamblio „Ralio“ bei jaunimo centro vokalo studijos „Vega“, plungiškiams pamalonino ir akis, ir ausis. Klaipėdiečiai žiūrovams padovanojo du žemaitiškus šokius „Vaikščiuo pova“ ir „Katėns jouds“, taip pat smagiai sutrypė „Varnų šokį“, „Senamiesčio polką“, o dainorėliai užtraukė „Rusnės žvejų dainą“. Šokėjams vadovauja meno vadovė ir vyriausioji baletmeisterė Violeta Šleinienė, choreografiją kuria Laura Šleiniūtė, Ramona Valiūtė, koncertmeisterė – Dalia Balsienė. Muzikos ansambliui vadovauja Rima Spalinskienė, Irmantas Mikalionis. Na, o dainorėlius ruošia Jolanta Vasiliauskienė.
Daugiausiai emocijų ir žiūrovų „bravo“ sulaukė Utenos kultūros centro šokių ir dainų ansamblis „Vieversa“. Aukštaičiai, atlikdami dainą „Tulyda kabaldai“, muziką išgavo moliniais puodais ir mediniais šaukštais. Na, o vaikinukų šokis „Per suolelį op“ aikčioti vertė ne kartą. Kolektyvui vadovauja Roberta Macelienė.
Alytaus jaunimo centro dainų ir šokių ansamblis „Tarškutis“, vadovaujamas Rimos Moisejenkienės, žemaičiams parodė dzūkiškų šokių, o šokėjams pritarė skambi daina.
Paskutiniai konkurso dalyviai – Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinės muzikos ir šokių ansamblis „Ratilėlis“ smagiai trypė „Kregždutes“, „Pagalinį“, „Šakalinį“, „Ant arkliukų“, „Linksmapolkę“.
Originalumas – garantuota pirmoji vieta
Kol plungiškiams šoko svečiai iš Latvijos, komisijai teko nelengva užduotis – išrinkti kolektyvus, verčiausius apdovanojimų. Pasitarę vertintojai nusprendė, kad I vieta skiriama uteniškiams. II atiteko Klaipėdos kolektyvui, na, o III pelnė šventės šeimininkai plungiškiai. Be šių apdovanojimų, komisija skyrė ir du diplomus. Geriausios vaikų liaudies muzikos kapelos vardas atiteko Alytaus „Tarškučiui“, o diplomas už ansambliškumą skirtas Panevėžio bendruomenių rūmų vaikų ir jaunimo tautinių šokių ansambliui.
Taigi, profesionaliu ir spalvingu, pirmą kartą surengtu konkursu-koncertu Plungės kultūros centras pradėjo renginių ciklą, skirtą Etnografiniams regionų metams paminėti.
