Sunki žiema savo jau padarė. Daugelis gyventojų liko be vandens, nes užšalo trasos. Bet tai bėda žmonėms. O kas gali padėti gyvūnams?
Užsitęsusi žiema – jau gamtos tragedija. Krenta stirnos. Mat šis žvėrelis – tai ne briedis, kuris pailsėti gulasi ant sniego. Stirnai būtina sniegą prasikasti iki žemės. Gulės ant sniego – didžiausia tikimybė, jog susirgs plaučių uždegimu.
Sniegas buvo gilus, bet dar baisiau, kad po juo – ir ledo sluoksnis. Sausį buvusio trumpo atodrėkio užteko, kad apačioje atsirastų ledas, o paskui dar sušalo sniegas.
Dažnai gamtoje besilankantys medžiotojai randa kritusių stirnų. Vaikus šernės vedė per šalčius, tad didelė tikimybė, kad daug šerniukų sušalo ir neišgyveno. Pakalbinau sutiktą kaimyninio Telšių rajono medžiotoją, kuris sakėsi jau radęs sušalusių šerniukų…
Dabar dauguma žvėrių yra prie šėryklų. Atveži pašarų – pėda prie pėdos. Ko gero, sunku apskaičiuoti, kiek medžiotojai į mišką išveža pašarų, tačiau apytiksliai (vien mūsų rajone) tai jau šimtai tonų. Ir jeigu ne medžiotojai, žvėrelių tokią sunkią žiemą kristų nepaprastai daug.
Nusistačiusiesiems prieš medžioklę privalau priminti: medžiotojai ne tik medžioja…
