Apie „Draugystės“ būrelio medžiotoją plungiškį Jokūbą Sauką laikraščio „Plungė“ gamtos puslapyje rašiau prieš keletą metų. Jokūbas moka pūsdamas specialų ragą privilioti elnią. O dabar gali pasigirti kitu neeiliniu sugebėjimu – vilkų viliojimu. Šiemet taip jis sumedžiojo jau tris pilkius.
Ramus rugpjūčio pabaigos vakaras. Po praėjusios vasaros karščių oras atvėso. Daugelis medžiotojų laukia dienos, kai prasidės elnių ruja ir uždainuos raguotieji elniai. Jokūbas moka privilioti raguotį. Nebūtinai šūviui paleisti – gal tik pasigrožėti ir įrodyti savo meistriškumą.
Aš sėdžiu prie Vilkos upės ir klausausi elnio maurojimo. Tas maureklis „elnias“ – J. Sauka. Žvėrį, jeigu jis pasiekęs brandos amžių arba selekcinis, tikisi sumedžioti „Kontaučių“ klubo vadovas Mindaugas Preibys. Jis į gamtos koncertą ir pakvietė Jokūbą. Ir tikrai, koncertas pavyko, nes netoliese užmaurojo net keli elniai, bet šį kartą šautino nebuvo. Tokiu būdu elnią J. Sauka yra sumedžiojęs.
Tačiau tai ne viskas. Yra medžiotojų, vilkus viliojančių specialia dūdele, o Jokūbas išmoko kaukti vilku prie burnos suspaudęs delnus ir pūsdamas. Šiemet taip jau prisiviliojo tris šiuos plėšrūnus. Tiesa, tai buvo jauni vilkai, bet už poros metų jie burs savo gaujas, o pilkių populiacija vis didėja.
Vilkas – itin gudrus žvėris. Čia tikrai reikia meistriškai kaukti vilku. Pasak Jokūbo, nėra galimybės kaukimu privilioti pilkį, jei iš anksto nepasidomėjai, ar toje teritorijoje jų yra. Jeigu yra, viliojimas dažnu atveju būna sėkmingas. Tiesa, pirmiausia ateina jauni vilkai. Jie nori išsiaiškinti, kas čia toks atsirado jų teritorijoje. Tačiau į bet kokį kvietimą, ypač kai kaukiama storesniu, senesnio vilko, balsu, vilkas neatsilieps ir juo labiau – nepasirodys.
J. Sauka neatsisako ir daugeliui medžiotojų kolektyvų savo meistriškumu padeda – privilioja vilkus ir medžiotojai gali sumažinti jų skaičių. Tačiau ne visada jiems pavyksta – būna šūvių pro šalį.