Penktadienį Žemaitijos nacionalinio parko (ŽNP) direkcija savo bičiulius pakvietė į svarbią šventę – 25 metų jubiliejų. Renginyje, kuriame prisiminta daug gražių akimirkų iš ŽNP istorijos, dalyvavo būrys garbingų svečių: Seimo narys Jurgis Razma, Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, Savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis ir kiti.
Šventę Platelių kultūros centre žemaitiškomis dainomis, šokiais ir šmaikščiais pasakojimais pradėjo ŽNP folkloro ansamblis „Platelē“, kuriam vadovauja Aliona ir Aivaras Alminai. Vėliau Nacionalinio parko direktorius Ramūnas Lydis susirinkusiuosius pakvietė apžvelgti, kas įvyko per ŽNP gyvavimo laikotarpį, ir praverti jo ateities duris.
ŽNP pamatus pastatęs pirmasis jo vadovas Vidmantas Bezaras, kuris dabar yra Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius, priminė parko kūrimosi pradžią: „Tik direkcija įsteigta prieš 25 metus, o pats parkas atsiradęs kur kas seniau – jį kūrė žmonės ir gamta. Juk seniai buvo pripažįstama, kad Plateliai yra viena gražiausių vietų Žemaitijoje.“
Apie parko steigimą pradėta kalbėti 1989 metais, kolektyvas susibūrė 1990-aisiais. „Vieną dieną man paskambino Aldona Kuprelytė, dabartinė Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Kultūros paveldo skyriaus vedėja, ir pranešė, kad yra organizuojamas konkursas ŽNP direktoriaus pareigoms eiti. Ji man tada sako: atvažiuok, pabandyk, bus bent pagąsdinimui. Štai ir pagąsdinau – 14 narių komisija iš dešimties pretendentų išsirinko būtent mane“, – prisiminė V. Bezaras.
Tapęs direktoriumi ponas Vidmantas gavo 30 000 rublių ir užduotį kurti parką. Nebuvę nei patalpų, nei transporto, tik rimtas ir darbingai nusiteikęs kolektyvas. Tie 30 tūkstančių tais laikais buvę dideli pinigai. Kadangi pirkti nebuvo ko, metų pabaigoje jų dar ir liko. „Kad lėšos neprapultų, kažkur gavę nusipirkome slides, vinių, dangos stogui, kurio neturėjome, ir tinklinės tvoros aikštelei, kurios taip pat neturėjome“, – linksmai pasakojo pirmasis vadovas.
Žemaitijos nacionalinio parko gyventojai, pasak V. Bezaro, buvę labai sąmoningi žmonės – pirmosiomis direktoriavimo dienomis jis jau žinojęs, kur Zeniauskas tinklus meta, kada Katkus į ežerą išplaukia…
„Kai prisimenu pirmuosius savo pasivaikščiojimus po parką, pirmąsias inventorizacijas ir kai palyginu, ką turime dabar, tai skirtumas toks, lyg kitame pasaulyje gyventume. Nors ir tada buvo dalykų, kurie atrodė žavesni nei dabar“, – kalbėjo buvęs ŽNP vadovas.
Anot V. Bezaro, parkas nebūtų parkas, jei ne A. Kuprelytė, architektas Algimantas Mockus, skulptorius Vytas Jaugėla ir kiti. Departamento direktorius buvusius to laikotarpio bendrakeleivius ne tik minėjo geru žodžiu, bet kai kuriems iš jų įteikė aplinkos ministro Kęstučio Trečioko pasirašytus padėkos raštus. Apdovanojimai teko Aurelijai Razguvienei, Aušrai Brazdeikytei, Danguolei Mažeikienei, Laimutei Puidokienei, Edvardui Rumšui, Stanislovui Vyšniauskui, Giedriui Norvaišui.
Vėlesnę ŽNP istoriją papasakojo antrasis direkcijos vadovas G. Norvaišas, mintimis apie parko dabartį ir ateitį dalijosi dabartinis direktorius R. Lydis.
Žemaitijos nacionalinį parką, jo buvusius ir esamus vadovus, kolektyvą sveikino Seimo narys J. Razma, Vyriausybės vicekancleris R. Vaitkus, meras A. Klišonis ir daug kitų svečių. Savivaldybės vadovas pasidžiaugė, kad parkas dabar turi ne tik įspūdingą Platelių ežerą, bet ir turistus itin traukiantį Šaltojo karo muziejų, sutvarkytus ir naujam gyvenimui prikeltus Platelių dvaro pastatus, 25 kilometrus dviračių ir pėsčiųjų takų aplink ežerą.
Vėliau šventės dalyviai galėjo dalyvauti teminėse ekskursijose: aplankyti Platelių dvaro sodybą – apžiūrėti Tradicinių amatų centrą, ŽNP ir Užgavėnių ekspozicijas, nuvažiuoti į Šaltojo karo muziejų ar pasivaikščioti Šeirės gamtos taku.
