Rietavo savivaldybė gali didžiuotis užauginusi geležinį žmogų – tokį titulą pelno triatlonininkai, įveikę sunkiausiomis pasaulyje vadinamų „Ironman“ varžybų rungtis – plaukimo, važiavimo dviračiais ir bėgimo maratono distancijas. Šiemet Hamburge (Vokietija) atlaikęs visus išbandymus sėkmingai finišavo iš Rietavo kilęs Andrius Kirklys. Nors vaikystės miestą triatlonininkas paliko dar 1998 metais, rietaviškiai džiaugiasi ir didžiuojasi kraštiečio pasiekimais.
Pakalbinome sunkiausias pasaulyje asmenines vienos dienos varžybas įveikusį A. Kirklį ir paprašėme jo pasidalyti įspūdžiais, papasakoti mūsų skaitytojams, kodėl iškėlė sau iššūkį tapti geležiniu žmogumi.
– Rietave esančius tėvų namus palikote prieš daug metų, todėl paprašysime Jūsų trumpai prisistatyti.
– Man 44 metai. 1998-aisiais, baigęs Rietavo katalikiškąją vidurinę mokyklą, išvykau studijuoti. Baigiau inžineriją Kauno technologijos universitete. Dabar dirbu statybų sektoriuje – tikrinu statinius, padedu klientams tinkamai susiprojektuoti energiškai efektyvius namus, kitus pastatus.
– Kokią vietą Jūsų gyvenime užima sportas, kada susidomėjote „Ironman“ varžybomis?
– Gyvenime sportuoju tam, kad judėčiau. Fizinis aktyvumas yra būtinas žmogui, ir pakanka 3 treniruočių per savaitę. O apie „Ironman“ žinojau seniai, tik apie dalyvavimą niekada rimtai nepagalvodavau.
– Bet kažkuriuo metu noras save išbandyti būtent šiose varžybose vis dėlto atėjo?
– 5–6 metus bėgiojau savo malonumui – vien tam, kad galvą pravėdinčiau, pabūčiau su savimi. Į triatloną perėjau prieš trejus metus. Perėjimas į šį sportą – tokia linksmesnė istorija. Draugui klubo „High Peaks Lietuva“ treneriui Tautvydui Kopūstui prasitariau, kad norėčiau išmokti geriau plaukti. Jis pakvietė į savo klubą. Atėjau. Vieną kartą plaukiau, antrą kartą plaukiau, ir tada gavau iš trenerio savaitės planelį: vieną dieną plaukti, antrą – dviratį minti, trečią – bėgti. Taip netikėtai sau įsiliejau į triatlonininkų klubą. Intensyviau treniruotis pradėjau po to, kai buvo priimtas sprendimas dalyvauti „Ironman“ varžybose: nuo rudens iki Naujųjų metų treniruočių būdavo 4–6 per savaitę, o paskutinį pusmetį – 8–11 per savaitę. Treneris sudaro treniruočių planus, seka mūsų rezultatus ir motyvuoja, kai aptingstame. Niekam nepatarčiau treniruotis savarankiškai.
– Kodėl būtent „Ironman“ – tiek daug ištvermės ir nežmoniškų jėgų reikalaujančios varžybos – Jus sudomino?
– Bėgikams bėgimo viršūnė yra maratonas. Triatlonininkams – „Ironman“. Kartu tai yra sunkiausios pasaulyje asmeninės vienos dienos varžybos. Nedaug žmonių įveikia visas distancijas, todėl norėjau išbandyti šį iššūkį. O kai žmogus labai nori, ima svajonės ir išsipildo.
– Ar varžybos Hamburge – pirmas Jūsų bandymas pasitikrinti, kiek geležinė Jūsų valia?
– Pirmais metais pabandžiau sprinto distanciją. Viskas truko apie pusantros valandos. Tada ir pajaučiau, kas tai per sportas. Antrais metais dalyvavau Varšuvoje pusės „Ironman“ varžybose – užtrukau beveik 6 valandas. Buvo labai smagu, finišavus apėmė geras jausmas. O dabar – trečiais metais – ryžausi ir įveikiau ultrailgąją triatlono distanciją.
– Su kokiais iššūkiais susidūrėte? Kuri iš rungčių buvo sunkiausia, kuri lengviausia?
– Iššūkis buvo išdrįsti nusipirkti bilietą į varžybas. Kai tai padarai, kelio atgal kaip ir nebėra. Man labiausiai patinka bėgti. Bet „Ironman“ varžybų dalyviams ši rungtis sunkiausia, kadangi ponas maratonas lyg desertas laukia po ilgų plaukimo ir važiavimo dviračiu distancijų. Kojos tada jau būna išsunktos, todėl tik bėgime ir prasideda tikrosios ištvermės varžybos.
– 3,8 kilometro nuplaukėte per 1 val. 28 min., dviračiu 180,2 km distanciją numynėte per 5 val. 37 min., bėgimo maratoną (42,2 km) įveikėte per 4 val. 31 min. Ar pasiektas varžybų rezultatas buvo geresnis, nei planavote?
– Turėjau tikslą tilpti į 12 valandų. Sakykim, kad viskas ir pavyko.
– Kiek sportininkų Hamburge startavo ir kiek jų pasiekė finišą? Ar daug tarp jų buvo lietuvių?
– „Ironman“ gali dalyvauti limituotas dalyvių skaičius, todėl į populiaresnes trasas bilietai išperkami labai greitai. Į varžybas Hamburge visi 3 000 bilietų buvo išparduoti jau prieš 8 mėnesius. Oficiali statistika skelbė, kad startavo 2 550 sportininkų, bet per nustatytą laiko limitą finišuoti spėjo 2 330 dalyvių. Galima sakyti, kad kas dešimtas finišo nepasiekia. Iš Lietuvos šiose varžybose jėgas išbandė 20 žmonių.
– Geležinis žmogus! Kada tos geležinės stiprybės labiausiai prireikė ir iš ko jos sėmėtės?
– Sunkiausia buvo prasidėjus nuovargiui ir skausmui. Bet viską galima pakelti – skausmas yra sporto dalis, todėl būtina jam nusiteikti. Reikia tik prakentėti. Mano „batareiką“ trasoje labiausiai įkraudavo artimieji. Bėgome 4 ratus, ir kaskart, sukdamas naujai ratą, girdėdavau mylimos žmonos Gitanos, dukros Mantės ir tėčio (Pranas Kirklys – aut. past.) palaikymo šūksnius. Mačiau iš veidų, kaip jie jaudinosi. Esu labai dėkingas už tokį palaikymą.
– Ar buvo momentų, kai norėjote pasiduoti?
– Bėgdamas mąsčiau, kad tokio klausimo iš kažko sulauksiu. :). Nė karto nekilo mintis pasiduoti – atvykau į varžybas, kad jas įveikčiau, o ne abejočiau savo jėgomis, ir savo tikslą pasiekiau.
– Ar dar kartą ryšitės tokiam ar panašiam iššūkiui?
– Pažadėjau sau, kad dvi savaites nieko svarbaus negalvosiu ir jokių sprendimų nepriimsiu. Reikia, kad nurimtų protas, jausmai. O tada… Vėl galėsiu svajoti apie kitą gyvenimo pirmą kartą. Tie pirmi kartai visada leidžia kaskart iš naujo pajausti, kad gyveni. Todėl visiems linkiu: „Kuo daugiau pirmų kartų Jūsų gyvenime!“
– Ačiū už pokalbį.
