Šiemet minima ypatinga sukaktis – 150-osios Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metinės. Šia proga visoje Lietuvoje vyksta įvairūs renginiai, susitikimai, juk M. K. Čiurlionis – mūsų kūrėjas, kuris savo talentu paliko gilų įspaudą dailėje ir muzikoje, turintį atgarsį ir už Lietuvos ribų. Galime tik didžiuotis, jog su šiuo menininku ir kompozitoriumi Plungės kraštą sieja ypatingas ryšys. Plungė ir jos apylinkės M. K. Čiurlionio gyvenime užima išskirtinę vietą: būtent čia skleidėsi jaunojo kūrėjo muzikinis talentas, pastebėtas kunigaikščio Mykolo Oginskio, čia užsimezgė romantiški jausmai Sofijai Kymantaitei, kuriuos vainikavo vestuvės Šateikių bažnyčioje.
Žemaičių dailės muziejus ne pirmus metus vykdo labai įdomią edukacinę programą, skirtą vyresnių klasių moksleiviams, „Geltonasis karavanas: M. K. Čiurlionio keliais“. Kaip pažymėjo muziejaus edukatorė Aleksandra Rudytė, jie visąlaik skiria dėmesio šiam kūrėjui ir minėtoji edukacija mokiniams nėra gimusi prisimenant tik jubiliejinius metus. „Geltonasis karavanas“ atsirado buvusio Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus Alvido Bakanausko iniciatyva. Ir ši mintis atliepė jau kurį laiką visoje Lietuvoje gyvuojančią M. K. Čiurlionio kelio programą, kurią kuruoja Lietuvos muziejų asociacija“, – kalbėjo A. Rudytė.
Kaip minėta, „Geltonasis karavanas“ šiemet vyko jau trečiąjį kartą. Birželio 11 dieną surengta ekskursija sulaukė didžiulio dėmesio: dalyvavo apie 200 mokinių! Geltonaisiais mokykliniais autobusiukais į pažintį su M. K. Čiurlioniu riedėjo Plungės Senamiesčio mokyklos, „Ryto“ pagrindinės mokyklos, „Babrungo“ progimnazijos, Liepijų mokyklos vaikai, Plungės specialiojo ugdymo centro ugdytiniai. Prie jų prisijungė Plungės Mykolo Oginskio meno mokykla. Sulaukta netgi mokinių iš kito rajono – Salantų meno mokyklos. Įdomu tai, jog meno mokyklų auklėtiniai buvo ne tik išvykos klausytojai, jie tą dieną turėjo ir užduotį: viename iš ekskursijos objektų – ant Gandingos piliakalnio – vaikai sudainavo M. K. Čiurlionio aranžuotą dainą „Aš padainuosiu dainų dainelę“.
„Geltonojo karavano“ esmė, kaip pastebėjo A. Rudytė, yra supažindinti edukacijos dalyvius su M. K. Čiurlioniu kitaip. „Esame įpratę visą informaciją gauti tik sausais faktais: kur gimė, augo, kokius darbus padarė ir pan. O juk geriausia, kai informacija mus pasiekia per pojūčius, jusles, vizualiai. Ypač tai svarbu vaikams. Todėl susitikdami su mokiniais jiems stengiamės pasakoti autentiškas istorijas iš M. K. Čiurlionio gyvenimo, priartinti jį, pavyzdžiui, prie pačių vaikų: kalbamės apie Čiurlionį, kai jis buvo tokio amžiaus kaip ir mokiniai. Norime, kad Čiurlionį būtų galima pažinti kaip žmogų“, – dėstė A. Rudytė. Būtent todėl vaikams yra smagu klausytis istorijos, kad paauglystėje Čiurlionis buvo labai išdykęs ir pašėlęs jaunuolis. Štai M. Oginskio dvaro muzikantinėje besimokę jaunuoliai žiemą mėgdavo „kariauti“ sniego gniūžtėmis. Prie jų kartais prisijungdavo ir pats kunigaikštis. Kiti jaunuoliai elgdavosi santūriai ir kunigaikštį saugodavo, o Čiurlioniui visi buvo lygūs: kunigaikščiui teko paragauti būsimo kompozitoriaus paleistų gniūžčių. Šypseną kelia ir istorija apie Plungės dvaro telkiniuose M. K. Čiurlionio gaudytas žuvis – tą kunigaikštis buvo griežtai draudęs daryti! Tik štai jaunasis Konstantinas šito nepaisė. „Čiurlionis nepasidavė normoms ir taisyklėms. Gal dėl to kunigaikštis Oginskis jį pastebėjo ir globojo – dėl to, kad jis traukė kitus savo kitoniškumu, aišku, ir talentu“, – kalbėjo edukatorė Aleksandra.
„Geltonojo karavano“ edukacijos esmė, kaip žinoma, yra aplankyti visas Plungės rajone esančias vietas, kurios vienaip ar kitaip yra susijusios su žymiuoju mūsų krašto kompozitoriumi ir dailininku. Mokinių kelionė tradiciškai prasideda Plungės dvaro parke prie paminklo „Sakmė“. Čia juos pasveikino ir išlydėjo Žemaičių dailės muziejaus direktorius Robertas Šimkus.
Pirmoji M. K. Čiurlionio kelio stotelė moksleivių laukė čia pat, parke, nes 1889 metais, būdamas vos 14 metų, M. K. Čiurlionis atvažiavo mokytis į M. Oginskio dvare įkurtą muzikos mokyklą. Buvusio muzikantinės pastato vietoje A. Rudytė papasakojo istorijos faktus ir senųjų plungiškių prisiminimus, perduotus iš lūpų į lūpas, apie jauną, gabų, visų mylimą orkestro fleitininką. Plungėje M. K. Čiurlionis mokėsi iki 1893 metų. Čia jis sukūrė pirmuosius savo muzikos kūrinius. Įžvelgęs jame glūdintį talentą, kunigaikštis M. Oginskis išsiuntė gabų jaunuolį mokytis į Varšuvos konservatoriją.
Kunigaikštis M. Oginskis rengdavo dideles Mykolinių šventes. Jos vykdavo Varkalių piliakalnyje. Ten kartu su orkestro muzikantais per šventes grodavo ir jaunasis Kostukas. Tęsiant piliakalnių lankymo tradiciją šiemet nuspręsta, jog gal reikėtų „karavano“ dalyviams stabtelėti ant Gandingos piliakalnio – juk ir čia Čiurlionis mėgdavo vaikštinėti. Vietiniai kalba, kad piliakalniu M. K. Čiurlionis vaikštinėdavęs ir su savo išrinktąja Sofija Kymantaite-Čiurlioniene.
Ant piliakalnio „karavaną“ pasitiko ir įdomių istorijų iš menininko gyvenimo papasakojo Varkalių bibliotekininkė Lina Macijauskienė. Neretai dalyvaujantys edukacijoje mokiniai yra kviečiami ir įsitraukti į įdomius žaidimus, nes per Mykolinių šventę Oginskių laikais žmonės taip pat mėgdavo linksmintis. Smagiai laiką Mykolinėse leisdavo ir M. K. Čiurlionis, o gražus piliakalnio gamtovaizdis įkvėpė jį piešti eskizus ir paveikslus.
Iš Gandingos „Geltonasis karavanas“ patraukė į Kulius. M. K. Čiurlionį į šį miestelį 1908 metais atvedė meilė – Kuliuose gyveno S. Kymantaitės-Čiurlionienės tėvas. „Geltonojo karavano“ dalyviai čia išgirdo pasakojimą apie tai, kad Sofijos tėvas nelabai pritarė savo išmokslintos dukters pasirinkimui, bet pabendravęs su būsimuoju žentu artimiau suprato, kad tai labai protingas ir gabus jaunuolis. Uošvis dovanojo dailininkui molbertą. Žinoma, kad Kuliuose M. K. Čiurlionis nutapė ne vieną paveikslą. Įdomias istorijas iš Čiurlionio gyvenimo mokiniams pasakojo Kulių bendruomenės pirmininkė Agnė Alčauskienė bei Kulių muziejaus gidė Inga Blėdienė.
Dar viena kelio stotelė – senoji Plungės klebonija. Apie garsios poros gyvenimą Plungėje, senojoje klebonijoje, kur juos pagyventi pakvietė Sofijos dėdė dekanas Vincas Jarulaitis, pasakojo Žemaičių dailės muziejaus vyr. fondų saugotoja Danutė Einikienė.
Paskutinė vieta, į kurią užsuko M. K. Čiurlionio keliu keliaujantis „Geltonasis karavanas“, – Šateikių bažnyčia – vieta, kur 1909 metų sausio 1 dieną įvyko Sofijos ir Mikalojaus Konstantino vestuvės.
Čia moksleivius pasveikino klebonas Renatas Liuberskis ir Šateikių bibliotekininkė Margarita Gedvilienė. Puikų koncertą atvykusiems dovanojo Platelių meno mokyklos mokiniai.
Moksleiviai turėjo galimybę ne tik išgirsti keletą svarbių istorijų iš žymiojo kompozitoriaus gyvenimo, bet ir pakilti į bažnyčios bokštą, nuo kurio atsivėrė nuostabi apylinkių panorama.
Taigi ši kelionė tapo ne tik pažintimi su M. K. Čiurlionio pėdsakais Plungės krašte, bet ir gyvu kultūros bei bendrystės patyrimu mokyklų bendruomenėms.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
