Prieš Kalėdas Plungės kultūros centre antrus metus iš eilės buvo pildomos socialinių sunkumų patiriančiose šeimose augančių vaikų svajonės. Prie gerumu ir nuoširdumu dvelkiančio projekto „Vaikų svajonės“ prisidėjo vaikų globos agentūra „Cyrulis“, Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Socialinių paslaugų centras.
„Artėjant gražiausioms metų šventėms, labai svarbu, kad svajonės taptų tikrove. O jas vaikams išpildys didelės ir geros širdys“, – renginio pradžioje kalbėjo „Cyrulio“ socialinė pedagogė Audronė Kiseliova.
Pasveikinti švenčių proga vaikų, jų tėvelių, gerųjų dėdžių ir tetų atskubėjo meras Audrius Klišonis. Jis visiems linkėjo svajoti ir tomis svajonėmis tikėti. „Kas gali būti geriau, nei matyti vaiko akis, kai jis žino, kad jo svajonė išsipildys“, – kalbėjo Savivaldybės vadovas.
Lietuvoje projektas „Vaikų svajonės“ vyksta jau penkerius metus, Plungės rajonas prie šios akcijos prisijungė prieš porą metų. Kaip pasakojo Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Agnė Šukienė, 2014-aisiais savo svajones išsakė 278 jaunieji (2–14 metų) rajono gyventojai. O labiausiai džiugina tai, kad visi pageidavimai buvo įvykdyti net nepasibaigus terminui. Išvis Lietuvoje išpildytos 10 237 svajonės. Plungės mieste tikrove tapo 112 norų, kaimų seniūnijose – nuo 9 iki 32. Kaip minėjo A. Šukienė, prie to, kad mažųjų Kalėdos būtų su dovanomis, prisidėjo ne tik pavieniai fiziniai asmenys, bet ir įmonės, įstaigos, bendruomenės. Net ir dovanos nepirkusios organizacijos sugalvojo, kaip prisidėti prie gerumo akcijos: vieni fotografavo ir įamžino laimingus vaikų veidus, kiti leido naudotis patalpomis, treti parūpino saldumynų…
Vaikų svajones pildė emigrantai, vietiniai ir kituose miestuose gyvenantieji, paprasti žmonės ir politikai. O norų buvo įvairiausių: vieni norėjo riedučių, kiti pageidavo MP3 grotuvų, meškerės, kad galėtų su tėčiu žvejoti, dar kiti – knygų ar sportinės aprangos. Būta ir tokių, kurie svajojo ne apie žaislą, o apie šiltą antklodę ir minkštą pagalvę… Anot specialistės, geradariams, panorusiems išpildyti svajonę ir įteikti dovanas asmeniškai, buvo sudaryta tokia galimybė. O dažnas svajonės pildytojas dovaną vežė ne tik vaikui, bet ir jo šeimos nariams.
Vaikai puikiai žino, kad nors Kalėdos ir vadinamos svajonių pildymo metu, už dovaną tenka „atidirbti“. Tad „Cyrulio“ vaikai ne tik šoko, dainavo, bet ir inscenizaciją sukūrė. O pasirodžius Kalėdų Seneliui patys mažiausi pypliai ilgiausias eiles deklamavo, veržėsi įvykdyti visas Senelio užduotis…
Baigiantis šventei vaikų veidus papuošė šypsenos, akyse žibėjo džiaugsmo kibirkštėlės, o A. Šukienė sakė: „Kartais dovanas dovanoja ne tik Kalėdų Senelis, bet ir žmonės, turintys dideles, gerumo kupinas širdis.“
