Rašau „galėjai“, nes dabar grybai pristojo augti. Tačiau rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje tie, kurie mėgsta grybauti, iš miško grįždavo pilnais krepšiais. Gal kiek mažiau pavykdavo rasti sekmadieniais. Mat šeštadienį bene visuose miškuose tik ir girdėdavosi pasiklysti bijančių grybautojų šūkaliojimai. O jau antradienį, trečiadienį, ypač – po lietaus, tai grybų – nors vežimu galėjai vežti.
Karklėnų miškuose sutikau grybaujančią man puikiai pažįstamą S. Jokužio leidyklos darbuotoją Silvą Vėlienę.
„Šiemet neatsidžiaugiu grybų gausumu. Kai tik turiu laisvo laiko, tai su kompanija ir varome į kokius miškus. Grybauju netoli Rietavo, apie Darbėnus (Kretingos r.), kartais – apie Plungę, mat toje pusėje turiu giminių.
Grybus dažniausiai šaldau. Truputį pakaitinu, sudedu į maistinius maišelius ir – į šaldiklį. Žiemą darau grybų padažus prie kepsnių. Dar mėgstu grybų įdarus mėsos kepsniams, verdu sriubas.
Dabar grybai jau nustojo augti. Dažniausiai aptinku kelmučių ir rudmėsių, dar vieną kitą raudonikį.
Šiemet tiek grybų, kad visada parsivežu ne vieną krepšį, o kartą net mašinos bagažinę prikroviau“, – patikino ji.
Pakalbintas plungiškis Giedrius Daukintis irgi džiaugėsi šiųmetine grybų gausa.
„Per sezoną grybauti paprastai važiuoju 6–10 kartų. Pirmiausiai ten, kur auga baravykai. Aišku, neatsisakau ir raudonikių. Dar į krepšį dedu voveraites ir kai kurias pienes.
Grybus valgiui ruošia mama. Jei daugiau prigrybauju, mėgstame užsišaldyti. Kai kas grybus slegia, norėčiau to išmokti. Kartą teko ragauti – labai patiko.
Dažniausiai grybauju apie Juodeikius, Kulių pusėje, dar – apie Paukštakius.
