Lapkričio 28 dieną sušauktame Plungės rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdyje aptarta, kaip sekasi panaudoti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas, kas nuveikta Plungėje, Telšių ir S. Nėries gatvėse. Paaiškėjo įdomių detalių. Esą tolesniems S. Nėries gatvės remonto darbams kelią gali užkirsti tarybos narys, nesutikęs leisti nukirsti kaštonus.
Telšių gatvė
Plungės rajono savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus vyr. specialistas Modestas Budrys sakė, kad rangos darbų sutartį dėl Telšių gatvės remonto Savivaldybės administracija su uždarąja akcine bendrove „Plungės lagūna“ pasirašė liepos paskutinėmis dienomis, o įsigaliojo ji rugpjūčio 3 dieną. Sutartimi rangovas įsipareigojo iki gruodžio 5-osios panaudoti 650 tūkst. eurų su PVM KPPP lėšų. Dabar panaudota 554 tūkst. eurų. Už šiuos pinigus paklotas asfalto pagrindo sluoksnis, įrengti borteliai, paklotos trinkelės. Šiuo metu asfaltuojamas dviračių takas, tad likusi pinigų suma tikrai bus panaudota.
Tiesa, prie pagrindinės sutarties su rangovu buvo pasirašytas papildomas susitarimas. Darbų apimtis – 161 tūkst. eurų. Tai padaryta dėl to, kad žemės sankasos neatitiko projekte numatyto sutankinimo lygio. Atlikus bandymus, techninės priežiūros vadovas ir projekto vadovas priėmė sprendimą sankasą tvirtinti geotinklu ir geotekstile. Darbų vertė skaičiuota pagal sutartinius įkainius. Taip pat buvo atlikti atraminės sienutės šlaito tvirtinimo darbai. Vėliau pasirašytas dar vienas papildomas susitarimas dėl lietaus vandens latakų įrengimo, kad tekantis vanduo netekėtų ant pėsčiųjų tako.
Savivaldybės tarybos opozicijos lyderiui Mindaugui Kaunui kilo klausimas, kodėl atraminių sienučių kiekis nurodytas kubiniais metrais, nors naudojamos gamyklinės. Kitas klausimas – dėl geotekstilės kiekio. Po papildomo susitarimo padidėjo 2 700 kv. m prie numatytųjų 1 400 kv. m. „Paskaičiavau, kad visas pagrindas yra keičiamas į geotekstilę ir atsiranda papildoma 100 000 eurų suma. Ar neatrodo, kad ji didoka, ir ar iš tikrųjų tai reikėjo visur daryti?“ – teiravosi M. Kaunas.
Dėl geotekstilės naudojimo M. Budrys paaiškino, jog tikrai, projekte jos naudojimas buvo numatytas tik atkarpoje, tačiau atkasus sankasą paaiškėjo, kad jos reikia ir ten. Atlikus bandymus buvo priimtas sprendimas stiprinti. Dėl atraminės sienutės pažadėta surinkti papildomą informaciją.
Kiek labiau posėdžiautojus suglumino tai, kad šiuo metu, kai lauke spaudžia šaltukas, atliekami dviračių tako asfaltavimo darbai. M. Budrys patvirtino, kad naudojamos priemaišos. Be to, jei po bandymo paaiškės, kad darbas atliktas nekokybiškai, rangovas broką turės ištaisyti iš savų lėšų.
Kalbėdamas apie KPPP lėšas, vyr. specialistas sakė, jog planuojama, kad visos jos bus panaudotos. Tiesa, opozicijos lyderis atkreipė dėmesį, kad bendra suma nepanaudotų lėšų – 364 tūkst. eurų. Tačiau, kaip nurodė M. Budrys, kalbėta su seniūnijomis ir jos patikino, kad iki reikiamo termino bus į aktą įtraukti visi atlikti darbai ir lėšų panaudojimas bus 100 procentų.
S. Nėries gatvė
Kalbėdamas apie S. Nėries gatvės dalies remontą M. Budrys priminė, kad pėsčiųjų tako įrengimo darbus atlieka UAB „Kesrama“, jų vertė – 65 700 eurų, Vandentiekio gatvės atšakos nuo Telšių g. iki S. Nėries g. – 28 900 eurų. Numatyta, kad bus išlaikytas senojo pėsčiųjų tako plotis ir paklotos naujos trinkelės. Šiuo metu įrengti tako borteliai, smėlio ir skaldos pagrindas. Tikimasi, kad oro sąlygos leis ir bus paklotos trinkelės.
Apie asfalto atnaujinimą nuo Dariaus ir Girėno gatvės iki Vandentiekio gatvės kalbėjo miesto seniūnė Dangirutė Jurkuvienė. Šie darbai atliekami ne iš KPPP lėšų – naudojami Savivaldybės biudžeto pinigai. Taigi seniūnija vykdė nurodymą ir darbus užsakė įmonei, atliekančiai asfalto priežiūrą ir remontą mieste.
Kaip pažymėjo seniūnė, objektas dar nėra įtrauktas į aktą, nes užsnigus vertinti būtų sudėtinga. Sąmatinė 4 400 kv. m asfalto dangos atnaujinimo vertė siekia 214 113 eurų.
Komiteto pirmininką Adomą Zamulskį domino, kokie reikalai su elektros kabelių klojimu. Seniūnė atsakė, kad darbai baigiami, o Vietos ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoja Odeta Petkuvienė pridūrė, jog gruodžio trečią savaitę rangovas turėtų grįžti į objektą ir pastatyti apšvietimo stulpus. Taigi panašu, kad Naujuosius metus gyventojai dar sutiks neturėdami gatvės apšvietimo. Tiesa, O. Petkuvienė pažadėjo, jog tose vietose, kur dėl darbų apšvietimas buvo išjungtas, jis bus įjungtas.
M. Kaunui kilo klausimas, kodėl nesilaikoma Savivaldybės tarybos patvirtinto prioritetinių gatvių sąrašo. D. Jurkuvienė sutiko, kad numatytus pinigus buvo galima panaudoti kitur, nes prastesnių vietų galima rasti ir daugiau, tačiau toks buvęs nurodymas iš viršaus.
Savivaldybės administracijos direktorius Dalius Pečiulis paaiškino, jog S. Nėries gatvės atkarpa pasirinkta iki Vandentiekio gatvės todėl, kad pastaroji jungiasi su tvarkoma Telšių gatve, tad bus sutvarkyti apšvietimas, gatvės, šaligatviai.
Tarybos narys Ramūnas Lydis domėjosi, kas bus daroma su S. Nėries gatvėje esančiais kaštonais (omeny turima dalis link Kepyklos g. – aut. past.). „Ramūnas Lydis buvo tas Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos narys, kuris blokavo, ir buvo priimtas sprendimas nepjauti kaštonų“, – atsakė D. Jurkuvienė ir pridūrė: „Vadovams yra pasakyta aiškiai, kai jei blokavimas bus iš pačių Savivaldybės atstovų, mes kitiems metams į KPPP planą negalėsime įtraukti S. Nėries gatvės šaligatvio sutvarkymo.“
Seniūnė paaiškino, kad kaštonai stovi viduryje šaligatvio, nėra jokios žaliosios zonos, gatvė su šaligatviu ribojasi borteliu.
„Aišku, supykome, kad Savivaldybėje kiša patys sau pagalius į ratus – negalime žmonėms tvarkyti gyvenamosios aplinkos, ko labai seniai laukiama. Ir ne tik čia… Nebijokime, kad medį kažkokį nupjausime, nes jis bus nupjautas ne be reikalo, o dėl to, kad jis ten negali stovėti. Tai nėra miškas, parkas. Protingumo kriterijus galėtų būti dažniau pasitelkiamas, jei norime žmonėms suteikti paslaugas“, – tiesiai šviesiai kalbėjo miesto seniūnijos vadovė. Tiesa, kalbama apie dešimties kaštonų nupjovimą.
„Suprantu, vieniems reikia takų ir apšvietimo, o kitiems – kaštonų“, – pastebėjo Kontrolės komiteto pirmininkas Adomas Zamulskis.
Pasak seniūnės, 80 proc. gatvės gyventojų buvo už kaštonų šalinimą, bet… „Rašant protokolą ir priimant sprendimą į gyventojų iniciatyvą išvis nebuvo atsižvelgta“, – konstatavo D. Jurkuvienė. Tiesa, ji minėjo, jog dar kartą bus prašoma leisti nupjauti minėtuosius medžius.
Taigi dabar tik nuo mero priklausys, pasirašys jis sprendimą leisti nupjauti kaštonus ar ne.
viduryje tikrai kastonu nereikia, bet reiketu pasodinti kazkokius greit augancius medzius, kad butu seselis… nes dabar plungej einant vasara galima gauti saules smugi, ner kur pasislept nuo saules.