
Šiuolaikinis jaunimas užaugo su naujomis technologijomis: patys išmaniausi kompiuteriai, planšetės, telefonai ir daugybė kitų tokių prietaisų. Dabartinės aštuoniolikametės merginos turi ir vairuoja mašinas (greičiausiai gautas dovanų iš tėvų). Dar daugiau – tampa medžiotojomis, kas prieš keliasdešimt metų buvo sunkiai įsivaizduojama. Viena iš jų – Žemaičių Kalvarijoje gyvenanti Raminta Pociūtė.
Raminta lanko Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijos IVg klasę. Laisvu laiku mergina padeda mamai prie ūkio darbų. Mama į dukters pasirinktą pomėgį – medžioklę – sureagavo ramiai ir net tam pritarė, apsidžiaugė. Medžioti aštuoniolikametė dažniausiai traukia su drauge Erika Kusaite, kuri dabar yra varovė, bet irgi ketina tapti medžiotoja.
„Aš šautuvą ant peties užsikabinau vietoj tėčio, kuris netikėtai išėjo amžinybėn. Didžiausias jo palikimas – man duota gyvybė ir atitekę jo šautuvai. Prieš tai penkerius metus buvau varovė, tad medžiotojų gyvenimą pažįstu. Jau esu mačiusi daugybę žvėrių.
Norėdamas tapti medžiotoju, visų pirma žmogus turi jausti stiprų ryšį su gamta, ją mylėti ir, svarbiausia, saugoti. Kiekvienas turime suprasti, kad ji mums duoda daugiau, nei galime įsivaizduoti. Mes ir gamta nesame amžini – mes senstame, o ji nyksta.
Man itin svarbu, kaip medžiotojai atrodo, ypač moterys. Tad medžioklės drabužius jau įsigijau. Man ši apranga – pats gražiausias dalykas. Iškart akį patraukia medžiotojai su puikia medžioklės apranga. Manau, tai daro įspūdį bet kuriam visuomenės nariui“, – kalba R. Pociūtė.
Raminta dėkoja Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos vadovui Sauliui Vengaliui už patarimus ir visokeriopą pagalbą kaupiant medžioklės žinias. Mergina žvėries dar nėra patiesusi, nes tik šiemet išlaikė medžiotojo egzaminus. Tačiau ji tvirtina, jog su pagarba žiūri į kiekvieną gyvą padarą ir šventai tiki, kad kiekvienos rūšies žvėrių gamtoje turi būti nei per daug, nei per mažai. Nėra abejonės, kad įvairių žvėrių ji tikrai sumedžios. Sako, kad itin norėtų paguldyti elnią.
Tokia sėkmė ne kiekvienam medžiotojui nusišypso, ypač jaunam. Tikėkimės, kad miškų ir medžioklės deivė Medeina žvėrių jai pasistengs skirti ir tik bereiks paleisti taiklų šūvį.
Raminta viliasi, kad ją į savo gretas priims „Žemaitijos“ klubas, kuriame medžiojo jos tėtis. Ir tada su savo lietuvių skaliku Pupiu teisėtai patrauks žvėrių takais.