Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi švediško stalo principo diegimo ir maisto švaistymo mažinimo priemonių įgyvendinimo rekomendacijas. Jomis vadovaujantis mokyklose, kitose įstaigose, kuriose vykdomas vaikų maitinimas, galėtų būti diegiamas švediško stalo modelis. Lietuvoje jau yra mokymo įstaigų, taikančių tokį modelį, na, o mūsų rajone pirmoji kregždė bus Plungės „Ryto“ pagrindinė mokykla.
Kaip rašoma rekomendacijose, švediško stalo principas sudaro sąlygas vaikams patiems pasirinkti valgiaraščiuose nurodytus patiekalus, jų sudedamąsias dalis ir kiekius, geriau patenkina vaikų skonio poreikius, padidina sveikatai palankaus maisto (ypač daržovių ir vaisių) vartojimą ir sumažina maisto švaistymą.
Tokio maitinimo modelio privalumais ministerija įvardija tai, kad vaikai patys gali pasirinkti tam tikrą maistą, pavyzdžiui, tik daržovių ar vaisių salotas, tik sriubą ar tik mėgstamą karštą patiekalą, su garnyru ar be jo. Patys įsidėti pageidaujamo maisto ir tiek, kiek jo suvalgys. Taip pat nurodoma, jog vaikai tampa savarankiškesni – priima sprendimą, ką nori valgyti, ir tai daro sąmoningai, niekieno neverčiami. Be to, mažėja socialinė atskirtis: visi vaikai turi vienodą galimybę pasirinkti maistą, kartu valgyti ir bendrauti ir pan.
Kaip ir minėta, pirmoji įsidiegti švediško stalo principą panoro „Ryto“ pagrindinė mokykla. Kaip sakė Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis, iniciatyva diegti šį maitinimo modelį atėjo iš mokyklos. Dar praėjusiais metais vykta į Kauno rajoną, kur toks modelis veikia.
„Tai bandomoji mokykla. Žiūrėsime, kaip seksis. Jei viskas gerai, gali būti, kad ir visose mokyklose atsiras švediško stalo modelis“, – kalbėjo skyriaus vedėjas.
Praėjusį antradienį mokykloje buvo stebima, kokie valgančių mokinių srautai, su mokyklos vadovybe ir maitintoju aptartos švediško stalo principo diegimo galimybės. „Tikimasi, kad valgyklose sumažės eilės. Be to, pastebėjome, jog vaikai mažai renkasi daržovių. Tiesa, nežinome, kodėl. Gal galėdami įsidėti tai, ko nori, vaikai rinktųsi daugiau daržovių ar vaisių?“ – svarstė G. Rimeikis.
Mokyklos direktorius Stanislovas Ivanauskas „Plungei“ sakė, jog ši mintis jam kirbėjo jau seniai. Tik norėjęs gauti Savivaldybės pritarimą, nes norint pakeisti maitinimo modelį reikia ir investicijų. Įsigyti marmitus, kitą įrangą.
Švediško stalo principui pritarė mokyklos taryba, kurioje yra ir tėvų, ir mokinių, ir pedagogų atstovų. „Maitintojas taip pat geranoriškai sutiko, kad būtų keičiamas maitinimo modelis“, – teigė S. Ivanauskas.
Įdiegti naują maitinimo modelį Savivaldybei kainuos apie 4 000 ar 5 000 eurų. „Jei reikės, gal ir mokykla prisidės iš surinktų 2 procentų“, – tikino mokyklos vadovas.
Jei viskas vyks sklandžiai, švediško stalo modelis „Ryto“ pagrindinėje mokykloje turėtų pradėti veikti nuo kovo 1-osios.
