Kai darbingo amžiaus lietuviai nusitaikę vakarų kryptimi, nieko keisto, kad Lietuvos darbdaviai darbo jėgos ima dairytis užsienyje. Žinoma, vakariečių lietuviškais atlyginimais nepasotinsi, užtat atvykėlius iš prasčiau gyvenančių trečiųjų šalių uždarbis čia visai tenkina. Lietuvos įmonėse jau esama nemažai darbuotojų iš Baltarusijos, Ukrainos, na, o Plungėje laukiama imigrantų iš Pietų Azijoje esančio Nepalo. Juos įdarbinti norėtų dvi „Vičiūnų“ įmonių grupės bendrovės.
Jei tikėti internetu, Nepalas – itin žemo gyvenimo lygio šalis. Tad visai gali būti, kad tenykščiai darbo dairosi turtingesnėse šalyse. Tiesa, Lietuva – ne iš turtingųjų, bet čia gautas 1 000 litų atlyginimas nepaliečiui virsta į 32 500 Nepalo rupijų. Minimalus atlyginimas Nepale – 8 000 rupijų (apie 243 Lt). 82 proc. nepaliečių per dieną išleidžia iki 162 rupijų, t. y. 5 Lt.
Kaip informavo Plungės teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjas Arūnas Juozas Auškalnis, „Vičiūnų“ įmonių grupės bendrovės „Plungės kooperatinė prekyba“ bei „Vičiūnai ir partneriai“ dar praėjusiųjų metų liepą užregistravo daug laisvų darbo vietų. Bendrovėms reikalingi tam tikros srities specialistai, kurių tarp registruotųjų darbo biržoje nėra. „Plungėje tokių specialistų nėra, be to, jų neruošia ir nė viena mokymo įstaiga, nes neparengtos tokių specialybių mokymo programos“, – sakė A. J. Auškalnis. O tai reiškia, kad darbo birža į laisvas darbo vietas neturėjo ko pasiūlyti.
Kadangi vietoje reikalingų specialistų nėra, „Vičiūnų“ įmonių grupė sausį pateikė prašymą leisti pasikviesti ir įdarbinti 40 specialistų iš užsienio, tiksliau – iš Nepalo. Kovą pateiktas prašymas dėl dar 19 nepaliečių įdarbinimo. Anot A. J. Auškalnio, prašymas labai konkretus – su įdarbinti norimų asmenų pavardėmis, nuotraukomis, išsilavinimą ir darbo stažą patvirtinančiais dokumentais. „Mums abejonių kilo tik dėl dviejų asmenų darbo stažo, jų
nepraleidome. O visų kitų dokumentai sutvarkyti. Turimą medžiagą išanalizavome ir persiuntėme Lietuvos darbo biržai“, – sakė Darbo išteklių skyriaus vedėjas.
A. J. Auškalnio teigimu, Lietuvos darbo birža, pasitelkusi Užsienio reikalų ministerijos specialistus, išanalizuos gautą medžiagą, patikrins, ar dokumentai tikri, o tada nuspręs, ar duoti „Vičiūnams“ leidimą, ar ne. „Jei pas mus būtų bendrovėms reikalingų specialistų arba jei tokius ruoštų mokymo įstaigos, verslininkai leidimo įsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių tikrai negautų, o dabar kitos išeities kaip ir nėra“, – kalbėjo Plungės teritorinės darbo biržos atstovas.
Kadangi Lietuvoje kvalifikuotos darbo jėgos stinga, dauguma šalies verslininkų būtent tokią ateitį ir mato – darbo jėga iš trečiųjų šalių. Be to, jau svarstoma galimybė supaprastinti užsieniečių darbininkų įvežimo tvarką. „Ir „Vičiūnai“ savo prašymą motyvuoja tuo, kad trūksta dirbančiųjų. O jei ir atsiranda, tai tris mėnesius padirba, pasimoko ir išvyksta to paties dirbti į Norvegiją“, – sakė A. J. Auškalnis.
Plungėje jau senokai kalbama, kad iš užsienio atvežti specialistai bus apgyvendinti Prūsaliuose – esą antrajame parduotuvės aukšte jiems rengiamos gyvenamosios patalpos.
