„Į Savivaldybės biudžetą aš sumokėjau milijoną eurų. Dešimt paminklų galima pastatyti“

Prieš savaitę „Plungėje“ rašėme apie vietos politikų diskusijas ir ginčus dėl apmokėjimo už 2018-aisiais Plungės parke pastatytą dailininką ir kompozitorių Mikalojų Konstantiną Čiurlionį įamžinantį paminklą. Tuomet disputas vyko tarp Plungės rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto narių. Praėjusį ketvirtadienį nuomonių kovos, „paskanintos“ kaltinimais, įspėjimais ir grasinimais, persikėlė į Savivaldybės tarybos posėdį.

Suma didėja iki 97 tūkstančių
Priminsime, kad dar 2015 metais Plungės rajono savivaldybės taryba buvo nusprendusi prisidėti prie M. K. Čiurlionio įamžinimo ir projektui įgyvendinti skirti 30 proc. jo vertės, bet ne daugiau kaip 25 tūkst. eurų. Tiek pat – 30 proc. – planuota gauti iš Vyriausybės. 40 proc. turėjo skirti projektą inicijavusi Plungiškių draugija. 2018-aisiais profesorės Daliutės Onos Matulaitės sukurtas paminklas papuošė Plungės parką. Taigi puikusis kūrinys jau antrus metus džiugina plungiškių akį, tačiau darbus atlikusi UAB „InovaSola“ vargu ar džiūgauja – jai iki šiol velkasi daugiau nei 76 tūkst. eurų skola.
Siekiant atsikratyti skolos, imta ieškoti būdų, kaip tai padaryti. Išeitis rasta – didesnis prisidėjimas iš Savivaldybės biudžeto. Dėl to teko koreguoti 2015-ųjų Savivaldybės tarybos sprendimą, buvusį 30 proc. (25 tūkst. eurų) prisidėjimą didinant iki 75 proc. (97 tūkst. eurų). Ši korekcija ir įplieskė aršius nuotoliniu būdu posėdžiavusių politikų ginčus.
Nusišalino
Kai tik Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Adomas Zamulskis pristatė klausimą, tarybos narys Liudas Skierus, kuris yra ir Plungiškių draugijos prezidentas, iškart pareiškė norą nusišalinti. „Tik prieš nusišalindamas norėčiau dar pasisakyti. Ar galiu?“ – klausė jis. Meras Audrius Klišonis L. Skierui buvo griežtas: „Jei yra interesų konfliktas ir jūs nusišalinate, vadinasi, nebegalite ir pasisakyti.“
Taigi L. Skierui išdėstyti savo pozicijos neleista. Beje, nuo klausimo nagrinėjimo nusišalino ir dar du politikai, taip pat Plungiškių draugijos nariai Gintaras Bagužis ir Jolanta Skurdauskienė.
Aršūs ginčai
Pirmasis paminklo tema pasisakyti panoro tarybos narys Tomas Raudys. Tiesa, kalbėjo ne apie paminklą. O klausimas, kurį vėliau uždavė, – retorinis: „Kaip suprantu, jau viskas nuspręsta. Bet noriu pasakyti, kad šiuo atveju mes ne tik sprendimą priimame, bet ir sukuriame precedentą. Pavyzdžiui, nusities kokios gatvės gyventojai vandentiekį, o paskui paprašys, kad „Plungės vandenys“ jį perimtų, o Savivaldybė už darbus sumokėtų. Ką tokiu atveju darysime?“ Anot kitų tarybos narių, situacijos visiškai skirtingos ir lyginti tokių dalykų nereikėtų. Paminklas – kūrybinis reikalas, tarnaujantis visai Plungei ir svečiams, vandentiekis – visai kas kita.
Netrukus žodžio paprašė ir Robertas Endrikas: „Nesistebiu, kad liko skola. Ir Vyriausybė neskyrė tiek, kiek žadėjo, ir Plungiškių draugijai nepavyko surinkti tiek, kiek tikėjosi. Darbai nebuvo pigiausi, bet padaryta gerai, stovės ilgai. Tai kapitalinis darbas, skirtingai nei sukišti purkštukus į vandenį ir fontaną paleisti, kaip kad padarė meras. Tad raginu palaikyti šį sprendimą ir atsiskaityti su rangovu. O kad sakoma, jog mokėsime už dovaną, tai čia mero begalinis valdžios troškimas neleidžia jam pripažinti, kad valdant liberalams buvo chaosas, o dabartiniai valdantieji gerai tvarkosi.“
Po šio pasisakymo užsiplieskė liberalas Česlovas Kerpauskas, aną kadenciją ėjęs Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas: „Koks chaosas? Ko tau, Robertai, tie liberalai nuolat „šikną“ drasko?“ Priekaištų pažėrė ir Algirdas Pečiulis, sakydamas, kad finansinės užmačios išaugo trigubai, o iš kur tas didėjimas, neaišku. Be to, neaišku ir tai, ar objektas jau užbaigtas. „Išsamių atsakymų, projekto pristatymo nesulaukėme“, – sakė jis.
Skaldomas žiežirbas bandė gesinti vicemerė Asta Beierle Eigirdienė. „Siūlau balsuoti. Paminklas yra. Ir jis – ne Plungiškių draugijos, o visų mūsų. Kai jis buvo pastatytas, visi mes buvome apimti euforijos, jūs, mere, taip pat. Ir pažadų buvo daug. Na, draugija nesurinko tiek, kiek tikėjosi, ir situacija yra tokia, kokia yra.“
„Kreipsiuosi į teisėsaugą“
Ilgiausią kalbą šia tema rėžė meras A. Klišonis. Anot jo, puiku, kad Plungė įamžino M. K. Čiurlionį. Gerai ir tai, kad priėmus šį sprendimą pagaliau bus atsiskaityta su „InovaSola“ ir ši nesiims teisinių sankcijų. Visa kita – blogai.
„Ačiū Plungiškių draugijai už jos gerus darbus, – griežtino toną meras. – Bet aš abejoju, kad šis sprendimas yra visos draugijos, o ne vieno žmogaus, Liudo Skieraus, kalbančio jos vardu. Dokumento, kad taip nusprendė draugija, aš nemačiau. Tai Liudas Skierus atėjo prašyti skirti pinigų iš Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo. Ir tai amoralu, žinant, kad, pavyzdžiui, ligoninei pandemijos akivaizdoje neskiriama.
Liudas Skierus sėdi ant dviejų žirgų, slepiasi už garbingų Plungiškių draugijos žmonių, o iš tikrųjų atstovauja „Vieningai Plungei“. Ir tai garbingai Plungiškių draugijai garbės nedaro.“
Tuo A. Klišonio pasisakymas nebaigtas. Tęsinys buvo dar aršesnis: „Šis reikalas „kvepia“ prekyba poveikiu, yra korupcinio pobūdžio, todėl, jei jis bus priimtas, aš, gindamas viešąjį interesą, kreipsiuosi į teisėsaugą. Be to, aš nusišalinu nuo tokio sprendimo priėmimo ir jo, kaip meras, nepasirašysiu. Tegul pasirašo vicemerė.“
„Čia ne pageidavimų koncertas“
Vicemerei A. Beierle Eigirdienei iškilo klausimas, ar meras, dalyvavęs visose diskusijose ir išrėžęs tokią kalbą, dabar gali imti ir nusišalinti? Ar, jei norėjo tai padaryti, neprivalėjo nusišalinti vos pradėjus svarstyti klausimą, kaip kad pats liepė daryti L. Skierui? R. Endrikui kilo kitas klausimas: „Jaučiasi, kad artėja rinkimai. Meras išrėžė politinę prakalbą, o paskui demonstratyviai pareiškė, kad nepasirašys sprendimo. Šiuo atveju jis atstovauja ne sau, o tarybai. Ir tai, ką ji priima, jis privalo pasirašyti. Ir tai, kas nuspręsta, nebūtinai turi sutapti su jo nuomone. Čia ne pageidavimų koncertas – ką noriu, pasirašau, ko nenoriu, nesirašau. Jei taip pasielgs, atiduosime merą Etikos komisijai arba Vyriausybės atstovui svarstyti!“
Ilgos diskusijos vis dėlto atvedė prie balsavimo. Nusišalinus merui, L. Skierui, G. Bagužiui ir J. Skurdauskienei balsuojančiųjų liko 21. Iš jų 13 pasisakė už tai, kad Savivaldybės finansavimas paminklui nuo 25 tūkst. didėtų iki 97 tūkst. eurų.
„Manęs nemėgstat, mane ir kočiokit“
Nors L. Skierui prieš svarstant klausimą pasisakyti neleista, tai jis padarė posėdžio pabaigoje. „Aš, kaip fizinis asmuo, per metus sumokėjau vieną milijoną ir tris šimtus tūkstančių eurų pajamų mokesčio. Į Plungės rajono savivaldybės biudžetą sumokėjau milijoną eurų. Ir tai yra sąžinės reikalas. Tikrai būčiau radęs būdų, kaip tų mokesčių išvengti, bet aš to nedariau, nes esu sąžiningas. Iš to, ką sumokėjau, dešimt paminklų galima pastatyti. Čia ne turgus, ne vieta deryboms. Jei jūs, mere, manęs nemėgstat, asmeniškai mane ir kočiokit, o Plungiškių draugijos, jos profesorių nekiškit. Jų indėlis apskritai neįkainojamas. Ir Plungiškių draugija čia jokių interesų neturi. Išskyrus norą, kad jiems brangi vieta būtų gražesnė“, – savo poziciją išsakė L. Skierus.
„InovaSola“ tikisi geranoriško požiūrio
Beje, dar prieš šį Savivaldybės tarybos posėdį „Plungė“ kreipėsi į UAB „InovaSola“, kuri statė paminklą, direktorių Albiną Maslauską, prašydama atsakyti į rūpimus klausimus.
Bendrovės vadovas patvirtino, kad darbų užsakovas buvo Plungiškių draugija, su kuria sutartis pasirašyta 2018 metų liepos 16 dieną. Už jos vykdymą atsakingu asmeniu paskirtas L. Skierus.
Iki šios dienos apmokėta 22 proc. sutartos sumos, skola – 76 829 eurai. Skola – tik už darbą. Anot A. Maslausko, sutartyje buvo numatyti ir delspinigiai, tačiau jų rangovas kol kas neskaičiuoja – iš užsakovo tikimasi geranoriško požiūrio ir atsiskaitymo.
Pasidomėjus, ar neatgavusi pinigų bendrovė žada imtis kokių teisinių priemonių, direktorius atsakė: „Manome, kad artimiausiu metu Plungiškių draugija ir Plungės rajono savivaldybė ras bendrą kalbą ir viskas išsispręs abiem pusėms naudingu rezultatu. Mums nėra aktualūs jokie pasiteisinimai, esame įsitikinę, jog užsakovas supranta, kad už darbus privalo būti atsiskaityta.“