Naujojoje Vilnioje gyvenanti Jadvyga Junevič yra triskart sporto meistrė. Buvusi biatlonininkė daug metų šautuvą rankose laikė vos ne kasdien ir, patikėkite, tvirtai taikėsi bei taikliai šaudė.
Taikliai šaudo ir dabar. Dvidešimt metų medžiojanti moteris jau nesuskaičiuotų, kiek žvėrių yra sumedžiojusi. Traukinio jiems pavežti, ko gero, nereikėtų, bet kelių mašinų – tikrai. Daugiausiai primedžiojo šernų. Ir krūvą briedžių yra paguldžiusi. Gal kokius trisdešimt penkis stirninus. O ką jau kalbėti apie lapes – jų per penkiasdešimt. Ir tai dar ne viskas. Ji yra sumedžiojusi du vilkus. Nedaug vyrų galėtų tokiais laimikiais pasigirti.
Medžioklė Jadvygai – neeilinis hobis. Pasak jos, daug kam, net kai kuriems medžiotojams, atrodo, jog tai tik hobis. Tačiau tai – ir mokslas. Tapti tikru medžiotoju, ypač moteriai, nėra paprasta. Būrelio medžiotojai į tą vietą, kur tikrai ateis medžiotinas žvėris, siunčia Jadvygą.
J. Junevič yra Vilniaus medžiotojų draugijos trofėjų vertinimo komisijos narė. Ji visai nesistengia sumedžioti bet kokio žvėries. Nuo jos šūvių dažniausiai krenta tik selekciniai žvėrys. Ji laikosi visų medžioklės taisyklių ir puikiai išmano apie medžiojamus žvėris.
„O viskas prasidėjo nuo to, kad vyras paprašė nuvežti į medžioklę. Tai buvo 1988 metais. Medžiotojai sumanė pažiūrėti, kaip ta biatlonininkė šaudys iš medžioklinio šautuvo. Pamatė, kad mano akis taiklesnė už daugelio, ir ėmė raginti tapti medžiotoja“, – medžioklės kelio pradžią prisimena Jadvyga.
Junevičių namai pilni trofėjų. Dar daugiau jų yra puikioje kaimo sodyboje. Daugybė grynaveislių šunų pasitinka atvykusius šeimininkus. Kai susitinka medžiotojai, tai gali išsižiojęs klausytis jų gamtoje patirtų nuotykių. Junevičiams nereikia nė svečių. Šeimos galva Geroldas medžioja nuo 1980 metų, o nuo 1988-ųjų vadovauja „Ryto“ medžiotojų kolektyvui. Dauguma jo narių yra seni Junevičių draugai. Du sūnūs – Geroldas ir Rolandas – taip pat medžiotojai. Tik pastarasis gyvena užsienyje. Ko gero, medžios ir dukra Ingrida. Tad yra su kuo pakalbėti apie medžioklę. Junevičiai kaimo sodyboje būna kasdien, tad, galima sakyti, gyvena pačiuose medžioklės plotuose ir viską mato, kas ten vyksta. Žino, kokie žvėrys kur laikosi.
„Kol kas šeimoje mano ranka, laikanti šautuvą, tvirta, o akis yra taikliausia. Ko gero, biatlonas turėjo įtakos. Aš ir sportinę formą palaikau, ir biatlono pasaulio čempionatuose iki šiol startuoju, nors jau ne jaunystė. 2009 m. Suomijoje, Kontiolahti veteranų biatlono pasaulio čempionate, iškovoti du sidabro medaliai. 2010 m. Slovėnijos Bled mieste vykusiose veteranų olimpinėse žaidynėse – du aukso medaliai. Kasdien bėgioju, rodau pavyzdį savo mokiniams“, – džiaugiasi savimi Jadvyga.
