Pastarųjų dienų aktualija, kuria gyvena plungiškiai, – įkalinimo įstaigos – Pusiaukelės namų – steigimas mūsų mieste. Spaudoje pasirodžiusi informacija apie tai sukėlė žmonių pasipiktinimą, nes ši žinia – lyg perkūnas iš giedro dangaus. Gyventojai nieko nebuvo girdėję apie tokius planus, negana to, tai, pasirodo, jau faktas – netgi įkurtuvės turėtų įvykti kitų metų pradžioje! Suprantama, kad visuomenė nepatenkinta – kaip taip gali būti, jog nevykdyta jokia gyventojų apklausa ir visiškai ignoruota jų nuomonė? Vietos politikai po viešai pasklidusios žinios suskubo ieškoti kaltų, kas žinojo ar nežinojo apie tokios įkalinimo įstaigos atsiradimą Plungėje. O už Pusiaukelės namų projekto įgyvendinimą atsakingos tarnybos ėmėsi organizuoti susirinkimą nepatenkintiems plungiškiams. Praėjusį ketvirtadienį Plungės rajono savivaldybėje būriavęsi žmonės turėjo nemažai klausimų, tik ar juos tenkino išgirsti atsakymai? Nenori plungiškiai tokios kaimynystės savo namų pašonėje.
Pusiaukelės namai – tramplinas į dorą gyvenimą
Priminsime, jog Teisingumo ministerijai pavaldi Lietuvos kalėjimų tarnyba Plungėje ketina steigti Pusiaukelės namus – įstaigą, kurioje apsigyvens laisvės atėmimo bausmes bebaigiantys atlikti nuteistieji. Tokia įstaiga turėtų atsirasti Lentpjūvės gatvės 10-uoju numeriu pažymėtame pastate. Jo įsigijimas atsiėjo 520 tūkst. eurų. Pirkimo sandėris buvo sudarytas su privačiu asmeniu, kadangi Plungės rajono savivaldybė nurodė neturinti patalpų, tinkančių Pusiaukelės namams.
Pusiaukelės namų įsteigimo projektus Lietuvoje remia Norvegijos paramos fondas.
Pusiaukelės namai jau įkurti Alytuje, Marijampolėje, Vilniuje, Pravieniškėse, Panevėžyje, Šiauliuose. Liepos mėnesį jie buvo atidaryti Tauragėje. Panašu, kad toks tikslas ir yra – tokią įstaigą atidaryti visose šalies apskrityse. Įrengus Pusiaukelės namus Plungėje, šitokios įstaigos neturėtų tik Klaipėdos ir Utenos regionai. Pažymima, kad Pusiaukelės namų plėtros kryptis pasirenkama atsižvelgiant į statistiką, kadangi nemaža dalis asmenų, atlikusių bausmę įkalinimo įstaigoje, grįžta gyventi ten, kur yra įsikūrę artimieji.
Kalėjimų tarnyba sako, kad Pusiaukelės namuose nuteistieji bus rengiami paleidimui iš įkalinimo įstaigos, integruotis į darbo rinką ir visuomenę, o Lietuvos (tokios įstaigos mūsų šalyje pradėtos steigti nuo 2016 m.) ir užsienio valstybių praktika rodo, kad tarpinė stotelė tarp įkalinimo įstaigos ir laisvės užtikrina ženkliai mažesnį pakartotinį nusikalstamumą.
Pusiaukelės namai yra laisvės atėmimo bausmės vieta, joje taikomos griežtos taisyklės ir kontrolė. Juose visi nuteistieji turi dirbti arba mokytis, o uždirbtomis pajamomis jie gali anksčiau sumokėti jiems priteistus ieškinius. Darbus tęsia ir atlikę bausmę. Aiškinama, kad čia esantys nuteistieji vyksta į darbą ar mokymo įstaigą ir atgal į namus tik iš anksto patvirtintu laiku ir maršrutu, kuris sudaromas pagal pateiktus darbo grafikus ar mokymosi tvarkaraščius.
Nuteistieji, kurie atlikdami bausmę Pusiaukelės namuose be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba ima kelti pavojų laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojams, yra iš karto perkeliami atgal į uždaresnio tipo bausmės atlikimo vietą. Pusiaukelės namuose taip pat yra taikoma privaloma tvarka nuolat būti visiškai blaiviems. Periodiškai vyksta to patikrinimas, ir pažeidę šią taisyklę nuteistieji taip pat yra iš karto perkeliami atgal į uždaresnio tipo bausmės atlikimo vietą. Gyvenantys Pusiaukelės namuose nuteistieji patys save išlaiko.
Pastebima, kad iki šiol atvejų, kai Pusiaukelės namuose bausmę atliekantys asmenys būtų sulaukę administracinių ar baudžiamųjų nuobaudų, nėra buvę. Pusiaukelės namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka iki 3 proc. nuo visų laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, kurių šiuo metu Lietuvoje yra apie 4,6 tūkstančio.
Plungės pusiaukelės namuose būtų įrengtos 25 vietos nuteistiesiems. Čia būtų apgyvendinti tiek vyrai, tiek moterys. Tikėtina, kad sulauktume ne tik iš Plungės kilusių nuteistųjų, bet ir iš visos Telšių apskrities.
Visą šią informaciją per susirinkimą Plungės žmonėms pateikė mūsų mieste svečiavęsi Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Virginijus Kulikauskas, Lietuvos probacijos tarnybos direktorius Romas Ostanavičius, Šiaulių kalėjimo viršininkas Paulius Blažukas, į Plungę atvykę su gausiu savo komandos būriu.
„Suprantame jūsų nerimą ir nuogąstavimus, keliamus klausimus. Tai žmonėms jautrūs dalykai. Kiekvienas nuteistasis kada nors paliks kalėjimą ir išeis į laisvę, į jūsų bendruomenę, ir nuo to, kaip mes jį paruošime, labai priklausys saugumas jūsų bendruomenėje“, – bandė aiškinti V. Kulikauskas.
Klausimų daugiau nei atsakymų
Tačiau šitokie pasakymai gausiai į susirinkimą atėjusių plungiškių neguodė. Tokia kaimynystė jiems nepriimtina. Žmonės piktinosi dėl pasirinktos vietos – mokykla vos už 350 metrų! Čia planuojamas steigti ir darželis. Įkalinimo įstaiga bus įsikūrusi pašonėje gyvenamųjų namų, daugiabučių. Negi tam nebuvo galima rasti tinkamesnės vietos? Kodėl būtent Plungėje? Ar sulauks kompensacijų tie žmonės, kurių nekilnojamasis turtas praras vertę dėl Pusiaukelės namų kaimynystės? Tokie ir panašūs klausimai buvo skiriami svečiams.
Žmonės paminėjo ir tai, kad vietovė, kurioje steigsis Pusiaukelės namai, skendi tamsoje. Čia aktuali apšvietimo problema, tad šis faktas tikrai nestiprina saugumo jausmo. Abejojama ir minėtuosiuose namuose gyvensiančių nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų lengvumu. Juk dešimt ir daugiau metų belangės gavęs žmogus negali kalėti už vištos vagystę, vadinasi, į Plungę bus atvežami sunkius nusikaltimus įvykdę asmenys. Ir apskritai – kodėl vežimas pastatytas prieš arklį? Kodėl prieš nusprendžiant tokius namus steigti Plungėje neatsiklausta, ką mano vietos žmonės?
Pasak V. Kulikausko, to daryti jie nebuvo įpareigoti ir apskritai nėra jokio įstatymo, kuris reglamentuotų vietos pasirinkimą Pusiaukelės namams, tad tokie dalykai kaip atstumas nuo mokyklos, darželio, gyvenamųjų namų nebuvo vertinti.
„Dar 2021 metais mes išsiuntėme paklausimus savivaldybėms, ar jos turi nekilnojamojo turto, kurį galėtų mums perleisti šiai veiklai vykdyti. Dar kreipėmės į Turto banką, kur taip pat ieškojome alternatyvų. Plungės savivaldybė atsakė, kad tokio objekto neturi, tada ieškojome privačiame sektoriuje. Radę tinkamą pastatą, 2022 metais jį įsigijome, liepą pakabinome skelbimą, kad čia bus Pusiaukelės namai“, – apie tai, kaip vyko reikalingo pastato paieškos, pasakojo V. Kulikauskas,
Kas turėtų įvykti, kad Plungėje nebūtų šių namų? To tiesiai šviesiai klausė plungiškiai.
„Tada turėtume gyventi idealioje visuomenėje, kurioje nėra nusikaltimų“, – replikavo V. Kulikauskas.
Viltis – pastato paskirtis
Susirinkime dalyvavęs Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis gyventojams išdėstė, kiek apie Pusiaukelės namų atsiradimą buvo informuota pati Savivaldybė, užsiminė, jog susirašinėjimas dėl būsimų Pusiaukelės namų su Kalėjimų tarnyba vyko su tuometiniu Savivaldybės administracijos direktoriumi.
„Informacija, kurią sužinojau prieš kelias dienas, man buvo nauja. Daug klausimų turime šiandien aptarti. Tiek Kalėjimų tarnyba, tiek Probacijos tarnyba, kaip ir „Sodra“ ar Valstybinė mokesčių inspekcija, gali savo veiklos su Savivaldybe nederinti. Taigi legalių priemonių kažkaip juos riboti dabar neturime. Ką galime dar padaryti – pabandyti išsiaiškinti dėl pačių patalpų ir sklypo naudojimo“, – kalbėjo meras.
Pasirodo, įsigytas pastatas yra administracinės paskirties. Norint, kad čia galėtų apsigyventi nuteistieji, būtina paskirtį pakeisti į gyvenamąją. O tokiu atveju vykdant šias procedūras jau yra būtinas gyventojų sutikimas. Tiesa, dalis minimų patalpų greičiausiai liktų administracinės paskirties, nes į šį pastatą ketinama perkelti Probacijos tarnybą, kuri šiuo metu veikia Paprūdžio gatvėje.
Su mero išsakyta pastaba sutiko ir Savivaldybės tarybos narys Robertas Endrikas. „Kadangi sklypas ir pastatas neatitinka paskirties, tai Savivaldybė turi kozirį. Mes iš esmės nesame nusiteikę prieš tokių namų steigimą, čia gyventų paklydę mūsų bendruomenės nariai, bet kuris galime atsidurti tokioje padėtyje. Bet žmonės pikti, nes juos pastatote prieš faktą. Žmonėms pikta, skaudu, kad nieko su jais nederinote, gal kažkas biznelį padarė su valstybe. Juk Turto bankas turi buvusį Mokesčių inspekcijos pastatą Vytauto g. 14. Tuščias šis pastatas, prie pat Savivaldybės, apgyvendinkit ten tuos žmones“, – sarkastišką repliką mestelėjo politikas.
Taigi plungiškiai, prieštaraujantys Pusiaukelės namų steigimui Plungėje, gali griebtis šiaudo – protestuoti dėl pastato paskirties pakeitimo. Ar tai duos rezultatą – pamatysime.
Pasiūlymas – ekskursija į Tauragę nuomonei pakeisti
Domino susirinkusiuosius ir kitas dalykas – kokia nauda Plungei iš Pusiaukelės namų?
„Nauda tokia, kad šitie žmonės sugrįš čia nekeldami grėsmės plungiškiams. Kitas dalykas – jie mokės čia mokesčius. Gal galima būtų pasekti Šiaulių pavyzdžiu, kai pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Savivaldybe dėl nuteistųjų pagalbos tvarkant kapines, parką ir pan.“, – dėstė V. Kulikauskas ir pridūrė, jog įgyvendinant Pusiaukelės namų projektą bus pasirūpinta visa būtina infrastruktūra, tačiau nereikia tikėtis, kad Kalėjimų tarnyba toje miesto dalyje įrengs apšvietimą.
Svečiai savo kalbomis bandė įtikinti nepatenkintus žmones Pusiaukelės namų idėja, netgi turėjo pasiūlymą – nuvykti į Tauragę, kur neseniai buvo įsteigti Pusiaukelės namai, ir dalyvauti atvirų durų dienoje, pabendrauti su vietos bendruomene ir patiems įsitikinti, kad tokia įstaiga nepablogina kriminogeninės situacijos mieste. „Esame pasiruošę tarpininkauti dėl kelionės, jei tik bus noras“, – kvietė Kalėjimų tarnybos vadovas.
Susirinkimo pabaigoje į žmones kreipėsi vienas plungiškis, apie pusantrų metų praleidęs Pusiaukelės namuose. Jis patvirtino – nei Pusiaukelės namų, nei juose gyvenančių asmenų bijoti nereikia. Patekusieji į juos labai vertina privilegiją gyventi laisvesnėmis sąlygomis nei kalėjime, todėl, bent jau kol yra Pusiaukelės namuose, į jokius nusikaltimus nesivelia.
Bus sprendžiamos teisinio reguliavimo spragos
Panašu, kad Pusiaukelės namų steigimas tikrai nėra vykdomas be priekaištų. Tą pastebėjo ir teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska. Ji įvertino pastarosiomis dienomis tarp žmonių kilusį nepasitenkinimą (ypač aršiai tam priešinasi Domeikavos Kauno rajone gyventojai, čia taip pat planuojami įsteigti Pusiaukelės namai).
„Atsiprašau, kad be galo svarbi nuteistųjų integracijos misija Pusiaukelės namų forma virto vietos bendruomenės baimės šaltiniu. (…) Pakviečiau Kalėjimų tarnybos ir Probacijos tarnybos atstovus atvykti į Teisingumo ministeriją – pristatyti Pusiaukelės namų steigimo procesą ir pateikti galimus konstruktyvius sprendimus, kaip judame toliau. Šiandien yra viena aišku – teisinio reguliavimo spragos sėja daug abejonių, todėl jau šiandien pavedžiau Teisingumo ministerijos teisininkams parengti reglamentavimą, kuris užkirstų kelią abejonėms ateityje – procesas steigiant Pusiaukelės namus ar atvirąsias kolonijas būtų labai aiškiai aprašytas, su saugikliais bendruomenėms ir vietos savivaldai“, – savo socialinėje paskyroje rašė ministrė, tačiau pridūrė, kad tokie žingsniai nereiškia, jog bus stabdomas planuojamų Pusiaukelės namų steigimas.
