Minint Pasaulinę kultūros dieną, Plungės kultūros centre surengtas vakaras, į kurį pakviesti visų rajono kultūros centrų ir jų filialų vadovai bei darbuotojai. Susirinkusieji pristatė savo veiklą, pasidalijo patirtimi, ilgiausiai dirbantiesiems įteiktos mero Albino Klimo pasirašytos padėkos.
Kol rajono miesteliuose ir kaimuose veikę kultūros namai priklausė Plungės kultūros centrui, progų susibėgti vis atsirasdavo ir atsirasdavo. Prieš kelerius metus, kai kaimo kultūros centrai buvo atskirti nuo miesto ir tapo savarankiškomis įstaigomis, ryšiai, kaip pripažino Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis, gerokai susilpnėjo. „Tad ir kilo mintis, kad po tų kelerių metų vėl reikėtų visus suburti, pabendrauti, sužinoti, kuri įstaiga kaip besilaiko. Juolab kad ir tokią puikią progą turime – Pasaulinę kultūros dieną“, – sakė R. Matulis.
Kultūros darbuotojų susibėgime dalyvavo ir Plungės rajono savivaldybės mero patarėjai Daina Martišienė ir Julius Nekrašas. Jiedu dėkojo kultūros žmonėms – už tai, kad saugo, puoselėja ir augina, kad garsina Plungę ir visą rajoną šalyje ir net tarptautinėje erdvėje. Mero A. Klimo pasirašytus padėkos raštus patarėjai įteikė Plungės kultūros centro akompaniatoriui Kaziui Budginui, liaudiškų šokių ansamblio „Suvartukas“ vadovei Ilonai Baltikauskaitei, kultūros centro dailininkei ir
scenografei Lijanai Noreikienei.
Padėka už ilgametį darbą ir kultūros puoselėjimą įteikta ir Plungės kultūros centro direktoriui R. Matuliui. Priminsime, kad praėjusiųjų metų pabaigoje Plungės kultūros centro vadovui, Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentui R. Matuliui įteiktas aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas – garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“, kuris skirtas už Lietuvos kultūrai įžiebtas idėjas ir iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, asmeninę poziciją ir atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.
Nepamiršti ir kaimo kultūros šviesuliai – padėkos įteiktos Kulių kultūros centro meno vadovei Giedrutei Idzelienei, to paties kultūros centro Stalgėnų filialo meno vadovei Algimantai Motužienei, Šateikių kultūros centro Narvaišių filialo meno vadovei Danutei Šatkuvienei ir Šateikių kultūros centro folkloro ansamblio „Šateikee“ vadovei Laimai Domarkienei.
Kultūros centrų vadovai susirinkusiesiems pristatė savo veiklą – kolektyvus, renginius, projektus. Žinoma, kiekviena įstaiga turi kuo pasigirti – kas entuziastingais darbuotojais, kas daug metų gyvuojančiais kolektyvais ar tradiciniais renginiais, kas rekonstruotais pastatais.
Žemaičių Kalvarijos kultūros centras, turintis filialus Alsėdžiuose, Plateliuose ir Gintališkėje, gali pasigirti išskirtine kolektyvų gausa ir sakralinės kultūros puoselėjimu. Kaip sakė šio kultūros centro direktorė Rima Jokubauskienė, juk tik Žemaičių Kalvarijoje rengiamos sakralinės muzikos šventės „Giesmė Marijai“, „Šventai Cecilijai“, čia suburtas ir sakralinės muzikos kolektyvas.
Kulių kultūros centras, kuriam vadovauja Mirga Gulbinskienė, filialus turi Stalgėnuose ir Nausodyje. Vadovė pasidžiaugė, kad turi būrį puikių pagalbininkų – patyrusių ir jaunų meno vadovų, kad yra kolektyvų, kurie atstovauja Kuliams ir juos garsina. Vienas iš tokių –
folkloro ansamblis „Vaisgamta“.
Puikų folkloro ansamblį „Šateikee“, dalyvavusį net ir užsienyje vykusiuose festivaliuose, turi ir Šateikių kultūros centras. Įstaigos filialai įsteigti Aleksandrave ir Narvaišiuose. Kaip sakė kultūros centro vadovė Ramutė Žilienė, didžiausias šateikiškių galvos skausmas – kad dėl rangovo bankroto užstrigo kultūros centro rekonstrukcijos darbai. „Kolektyvų turim, darbščių žmonių – taip pat, tik stogo virš galvos nėra“, – sakė direktorė.
Žlibinų kultūros centro direktorė Nijolė Norbutienė problemomis dėl pastatų ir patalpų nebesiguodžia. Mat ir Žlibinuose, ir filiale Kantaučiuose dabar tokie puikūs kultūros rūmai, kad kiti tik pavydėti gali. Itin svarbu ir tai, kad Žlibinų kultūros centras šiemet pripažintas geriausiu trečios kategorijos kultūros centru Lietuvoje. Už tai, kad puoselėja etninę kultūrą, mėgėjų meną, plėtoja šviečiamąją, meninę ir pramoginę veiklą.