ALOYZAS PUNDZIUS
1922 – 2014
„Visą gyvenimą tobulėti, kad galėtum geriau padėti žmonėms“, – tai iškilaus kraštiečio, Plungės garbės piliečio, mokslininko humanisto Aloyzo Pundziaus credo, lydėjęs jį visą gyvenimą iki paskutinio į švelniai sausio sniegu padengtą žemę mesto žvilgsnio, kuriuo tarsi norėta dar kartą visam laikui pajusti po gruodu tylančio gyvenimo pulsą… Amžinybėn išėjo tauri asmenybė, nuolat mąsčiusi, ieškojusi ir savo proto galia dažnai mirtį sugebėjusi paversti riba į naują gyvenimą.
Aloyzas Pundzius, baigęs Viekšnių progimnaziją, Mažeikių gimnaziją, vėliau – Vilniaus valstybinio universiteto Medicinos fakultetą, specializavosi Vilniaus tuberkuliozės dispanseryje bei Tuberkuliozės mokslo tyrimo institute ir įgijo gydytojo ftiziatro specializaciją. Vėliau visą savo energiją, žinias bei širdies šilumą paskyrė Plungės žmonių sveikatai: dirbo Plungės ambulatorijos vedėju, Sveikatos skyriaus vedėju, Plungės poliklinikos vedėju ir gydytoju. Nuo 1954 m. ėjo įvairias pareigas Plungės tuberkuliozės skyriuje. Ryškią brydę Plungės žmonių širdyse paliko, čia dirbdamas net šešis dešimtmečius.
Gydytojas A. Pundzius 1974 m. apgynė disertaciją tema „Tuberkuliozės epidemiologiniai poslinkiai 1954-1970 m. Plungės rajone“, o 1993 m. Lietuvos mokslo taryba jam suteikė Medicinos mokslų daktaro vardą. Nuo 1975 m. dalyvavo Vilniaus tuberkuliozės instituto ir Respublikinio dispanserio organizuotame Tuberkuliozės epidemiologijos modelio kūrime, Leningrado pulmonologijos instituto epidemiologijos efektyvumo tyrimo eksperimentuose. A. Pundzius parengė ir išspausdino 12 mokslinių straipsnių ftiziatrijos, beveik penkias dešimtis – higienos, sanitarinio švietimo temomis. Žymūs daktaro nuopelnai Raudonojo Kryžiaus draugijos veikloje, vadovaujant pirmiesiems medicinos seserų kursams. Būdamas veiklus žmogus, neliko nuošaly nuo greitai besikeičiančio politinio bei visuomeninio gyvenimo: buvo renkamas Plungės rajono savivaldybės tarybos nariu, septynerius metus vadovavo Lietuvos krikščionių demokratų partijos Plungės skyriui, Vyskupo M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio Plungės parapijos draugijai, Telšių vyskupijos ateitininkams.
Dažnas Plungės gyventojas su didele pagarba atsimena susitikimus su šiuo žmogumi, nes retas gali tiek aukotis, nuo juodžiausios lemties sunkiausiomis minutėmis gelbėdamas žmogaus gyvybę. Jis mylėjo kiekvieną žmogų visa savo didele širdimi ir liko mylimas daugybės širdžių. Likimas lėmė taip, kad ir Amžinybėn išėjo atmintiną Lietuvai dieną – sausio 13-ąją. Išėjo paprastas ir visada reikalingas. Orus ir garbingas. Išėjo visam…
Brangus Daktare, nelengvu keliu ėjai – kartais sunkiai, bet kantriai. Mūsų skausmus ir negandas – tarsi akmenis – ridenai. Jie dienomis byrėjo – visokių spalvų, visokių formų. Kaip gyvenimas. Kaip diena. Kaip akimirka, amžinojo poilsio sugrąžinusi į savąją Plungę…
Gilią užuojautą dėl skaudžios netekties velionio sūnui Juozui, dukroms Ksaverijai, Laurai, Janinai, Elenai ir Onai bei jų šeimoms, giminėms ir artimiesiems reiškia
Plungės rajono savivaldybės ligoninės kolektyvas, visa Plungės bendruomenė.
