2017 10 22
Norėtųsi rašyti apie vakarykštę medžioklę, tačiau pažiūrėjęs laidą „Tauro ragas“, kurioje kalbėta apie vilkus, persigalvojau. Suprantu, kad dėl pilkių skaičiaus didinimo gamtoje artėja tragedija, ir nežinia, kada bus susigriebta ir imtasi priemonių. Kad tik nebūtų per vėlu!
Laidoje kalbėjusi asociacijos „Baltijos vilkas“ atstovė Gintarė Herasimenkienė kaip įmanydama gynė vilkų gelbėtojų sumanymą. Ši organizacija įkurta 2007 metais. Tik kodėl „Baltijos vilkas“, kuris kelia vis didesnį ūkininkų ir medžiotojų pasipriešinimą? Pastarieji kol kas net nežino vaistų nuo tos kvailystės. Sakykim, būtų įkurta asociacija „Baltijos kiškis“, tai visi tik sveikintų. Mat kiškelį jau ne visada ir vaistams besumedžiosi. Tam gerokai „pasitarnavo“ vis didėjantis skaičius lūšių ir vilkų. Nemažėja mangutų, nors jų gretas ir niežų liga praretina. Tai naikintinas invazinis žvėris. Savo duoklelę (gal net didesnę) pasiima mūsų mylimas paukštis gandras. Daugybė nuotraukų padaryta, kai ilgasnapis savo vaikams į lizdą neša kiškį.
Laidoje „Tauro ragas“ apie vilkų gausinimą gana aptakiai kalbėjo aplinkos ministro pavaduotojas Martynas Norbutas.
Šiemet vėl leista sumedžioti tik 60 vilkų. Ūkininkai iš dalies išmoko apsisaugoti nuo pilkių ir dėl sudraskytų gyvulių mažiau bepatiria nuostolių, bet niekas nuo plėšrūnų neapsaugos kanopinių žvėrių. Čia jau nuostolių nesuskaičiuosi – gali tik konstatuoti, jog vilkai ir lūšys mažina kanopinių žvėrių skaičių. Taigi vilkų medžioklė ribojama, o mokestis vis didinamas.
Dėl viso to laidoje į Aplinkos ministerijos daržą nemažą akmenuką metė medžiotojų sąjungos „Gamta“ vadovas Raimondas Ribačiauskas. Ko gero, tų akmenukų vis daugės. Kad ir tai, jog padvigubintas medžioklės plotų mokestis. Kertu lažybų, jog ne kiekvienas beįstengs būti medžiotoju, ypač pensininkas. O dažnas Lietuvos politikas kalba apie socialinės atskirties mažinimą…
2017 10 29
Praėjusį šeštadienį mūsų „Kontaučių“ klubas medžiojo. Gamtoje buvo visiška „velniava“: lietus pliaupė beveik visą dieną ir dar buvo gūsingas vėjas. O sekmadienis – visai nieko.
Mindaugas Preibys jau nuolatos vadovauja medžioklei toje teritorijoje, kurioje seniai pastatyti bokšteliai medžioklėms su varovais. Kai visi medžiotojai juose būna, tai medžioklė tampa itin saugi. Šį kartą klubas turėjo daug svečių, tad papildomai teko padaryti bokštelių.
Nors oras buvo labai prastas, tačiau žvėrys kilo iš guolių, o medžiotojams reikėjo tik pataikyti. Deja, greičiausiai dėl prasto oro didesnė dalis šūvių buvo netaiklūs.
Tačiau per pietus visi valgė svečio iš Alytaus Irmanto Vaickelionio, kaip ir pernai, išvirtą tirštą sriubą su žvėriena, kurią jis vadina medžioklės paveldu. Peršlapę, vėjo perpūsti visi džiaugsmingai šveitė tokį ypatingą karštimą.
Pavyko paguldyti šešis šernus, stirnelę, laputę, dar šunys nutvėrė keturis „usūrėkus“, tad kaip ir pusė velnio, nors tikėtasi daugiau. Dėl oro net medžioklę anksčiau teko nutraukti.
Medžioklės karaliumi Mindaugas paskelbė Audrių Šapalą, kuris patiesė laputę ir šerną. Jam įteiktas karaliaus medalis. Apdovanojimus gavo dar ne vienas tos medžioklės dalyvis.
