Iš dienoraščio

2022 09 05

Štai ir užmaurojo taurieji elniai – ruja prasidėjo. Kiekvienas bent penketą metelių turintis raguotis jau stengsis surengti vestuves su savo išrinktosiomis. Tai nėra taip paprasta, nes teks susikibti su ne vienu irgi norinčiu pratęsti giminę. Galiausiai gal toms gražuolėms raguotis nepatiks ir jos ieškos kito partnerio.
Sėdžiu bokštelyje, ne sau įprastinėje elnių rujos vietoje, o kitoje pamiškėje, ir vis prisimenu pernykštę sėkmę, kai sumedžiojau dešimties metų raguotį. Padorumas reikalauja man šiemet neskubėti paleisti šūvį į tokį neeilinį žvėrį, tad įsitaisau kviečių ražienose, kur didesnė tikimybė patiesti šerną.
Tačiau būtent to nedidelio miškelio, vadinamo Petro uošvio, pakraštyje, visai netoli manęs, gal už 40 metrų, kanale supliauška vanduo ir tuoj pamatau, kaip medžiotojai sako, „grieko“ vertą elnią. Kodėl „grieko“ vertą? Todėl, kad apytiksliai nustatau, jog elniui gal tik septyneri metai, o ragai „kapitaliniai“ – paspausk gaiduką ir bus sumedžiotas. Tačiau to neleidžia padaryti sąžinė prieš gamtą ir savo kolegas, kurie irgi stengiasi paguldyti tik selekcinį ar pasiekusį brandos amžių.
Elnias užmauroja, pasuka galvą į mano pusę ir pamato mane, nes aš sėdžiu neaukštame bokštelyje, skirtame medžioklėms su varovais. Įsitempęs paspokso, o kai pastebi mano rankos judesį prie fotoaparato, tai iškart drykteli per kanalą ir baisiausiai rėkaudamas nubėga.
Kitoje miško pusėje bokštelyje sėdėjo pas mus besisvečiuojantis plungiškis prof. Petras Vyšniauskas. Jis irgi tą elnią matė, irgi patvirtino, jog „grieko“ vertas, bet geriau dar keletą metų tegu pagyvena.
O šį vakarą gamta mane nustebino – už kokio kilometro esančiame didokame miške maurojo du elniai ir kaukė vilkai. Ilgame mano kaip medžiotojo gyvenime tai pirmas kartas.
2022 09 19
Elnių ruja įsibėgėjo. Raguotieji užmauroja prieš gerą valandą iki tamsumos.
Ramus vakaras. Valandėlę pasėdžiu bokštelyje, ir štai… į pamiškę išeina dvimetė elnių patelė, o jai iš paskos, tiesiog nosį įdūręs į užpakalį, – gražiai nuaugęs, su gal 30 cm ilgio medžiotojų vadinamomis ylomis elniokas. Neabejotinai perspektyvus.
Į tokį retas medžiotojas šautuvą pakelia. Dažniausiai susigundoma ir patiesiamas koks šešiašakis, septynšakis gal tik 5–6 metų elnelis. Tie medžiotojai, kurie susilaiko ir į perspektyvų elnią nešauna, be abejo, piktinasi.
Dėmesio vertas „Kontaučių“ klubo medžiotojo Jono Juškos prieš kelias dienas paguldytas elnias. Ragai masyvūs, elnias brandus ir dar selekcinis, nes viena karūna menkiau išsivysčiusi. Jau išdarinėdami elnią medžiotojai nustatė, jog jis buvo traumuotas – kaukolės apatinė dalis gerokai apdaužyta.
Į atvirą vietą išeina dar vienas jaunas, antrus ragus nešiojantis elnias. Netrukus pasirodo dvi suaugusios patelės, o netoliese užmauroja. Kaip reikiant ir storu balsu mauroja. Tačiau jau temsta ir, jeigu tas galiūnas pasirodys, vargu ar bepavyks nustatyti, ar tinkamas sumedžioti.