2022 10 15
Kasmet spalio viduryje prasideda medžioklės su varovais. Gal tą dieną ir ne visi per 30 tūkstančių šalies medžiotojų užsikabina ant peties šautuvus, bet sujudimas medžiokle užsiimančių žmonių gyvenime būna didžiulis. Kaip visada prieš medžiokles jų vadovai primena apie saugumą.
Paprastai pirmosios medžioklės nebūna sėkmingos, nes dar didžiulė medžių lapija ir mažesnė tikimybė, jog žvėris pasirodys šūviui – sugebės pasislėpti.
Aš medžiojau savo, „Kontaučių“, klubo plotuose. Man pasisekė – lapė netikėtai nėrė pro pat šalį, bet šūvį paleisti spėjau. Svarbiausia, kad ilgauodegė ne šiaip buvo patiesta, o iš anksto buvo pažadėta – atidaviau Virginijui Narkui, kad pamaitintų savo auginamus vanagus.
Kitame miško krašte irgi nubildėjo šūvis. Netrukus gavau žinutę, jog elnių jauniklį sumedžiojo Arnas Šapalas. Labai apsidžiaugiau, nes tai jaunas, mylintis gamtą medžiotojas ir šovė ne į priekyje bėgusias pateles, bet į jauniklį. Šaunus poelgis, tik taip ir turi elgtis save gerbiantis medžiotojas. Arnas pripažintas medžioklės karaliumi. Tai pirmas toks jaunojo medžioklio džiaugsmas.
O po medžioklės laukė šauni vakarienė, kurią įsipareigojo paruošti Andrius Vagnorius. Tik didžiausias darbas, be abejo, kliuvo jo žmonai Vilmai. Andrius moka akordeoną patampyti ir turėjo jį atsivežęs. Tačiau akordeonu grojo Gintas Rimkus, kuris yra vestuvių muzikantas, bet pastaruoju metu dirba užsienyje. Pasisėdėjimas vyko iki klubo himno.
2022 10 23
Su varovais medžiojome aplink Kapsūdžius (Plungės r., Žlibinų sen.), tose vietose, kur šernų yra per daug ir daro žalą: knaisioja pievas, lankosi kukurūzų ir kituose pasėliuose. Deja, į šerną šūvio niekas nepaleido, nors neabejojama, jog jie ten gyvena.
Daug paleista šūvių į lapes, bet, anot prašovusiojo, jos buvo „guminės“. Velniai nematė tų lapių, nors jas tikrai būtina kiek tik įmanoma išmedžioti, vien dėl galimos pasiutligės, o dar jos neretai ir kokio kaimo žmogaus vištelę nutempia.
Šūvių į stirnas net nebuvo, nes niekas šių žvėrelių ir nematė. Tiesa, man į pievą išbėgo stirnaitė ir ožiukas, bet šautuvo nekėliau – mažai belikę. Visi kolegos iškart pareiškė – vilkų ir lūšių darbas. Nėra jokios abejonės, nes būtent Kapsūdžiuose keliems ūkininkams vilkai išpjovė avis ir papjovė dvi telyčaites. Tada, būnant žalos nustatymo komisijoje, ūkininkė sakė, jog retai kada stirną bepamato, nors seniau dešimtimis regėdavo.
O medžioklę reikia pavadinti sėkminga, nes krito viena iš dviejų pamatytų briedžių. Ir vėl tarp medžiotojų ta pati šneka – vilkai. Mat abi briedės buvo be vaikų.
2022 10 27
Prieš kokius 50 metų nė minties nebuvo, kad ateis diena, kai medžiotojas tykos žvėries sėdėdamas gana prabangiame bokštelyje. O seniau, būdavo, įsirioglini į kokį medį, atsisėdi ant storesnės šakos, apipjaustai matomumui trukdančias šakeles ir lauki. Ne vienas medžiotojėlis, nulūžus šakai, yra iškritęs iš medžio.
Sūnus padarė bokšteliui gana erdvų namelį. Padedant miško techniką turinčiam kolegai tas namelis buvo užkeltas ant pastolių. Jis apšiltintas, iškaltas kilimine danga. Kad pakliūtum į namelį, nereikia lipti medžiotojų daromomis kopėčiomis, o kaip kokiame name – laiptais ir dar su perėjimu.
Daug kas iš medžiotojų pasakys, jog tai joks stebuklas. Ir man yra tekę matyti medžioklės bokštelį su paminkštinta plačiausia sėdyne, ant kurios gali susėsti keli norintys pabūti gamtoje, pasigrožėti į papildomo maitinimo vietą ateinančiais žvėrimis. Medžiotojas ant specialios sėdynės būna priekyje, o už nugaros koks fotografas, šeimos narys ar būsimasis medžiotojas.
Mačiau ir su atverčiamomis sėdynėmis. Mačiau išpuoštus medžioklės suvenyrais, nuotraukomis. Kai kurie apsodina bokštelį vijokline rože ar kitomis aukštomis gėlėmis, kurios priduoda gražumo ir dengia ne itin išvaizdžius pastolius.
Teko pabūti bokštelyje, į kurio vidų įvažiuoja mašina, o medžiotojas laiptais užlipa į stebėjimo namelį. Žinau, jog yra medžioklės bokštelių su elektra ir net tualetu.
Juk būna, kad medžioklį prispiria bėda. Iš bokštelio išlipti nenori, o dar prie jo pasišlapinus pasklinda kvapas ir žvėris tikriausiai užuos. Vienas sakė, kad į bokštelį yra atvedęs žarną, o jos kitą galą įkasęs į žemę, kad pasišlapinus nesklistų kvapas. Kitas pasakojo, jog visada bokštelyje turi stiklainį ir, prispyrus bėdai, juo pasinaudoja. Visokio velnio prigalvoja medžiotojai…
Sėdžiu tame puikiausiame bokštelyje. Prie jo ateina dvi elnės ir triauškina mano atvežtus obuolius. Dar klube yra keli leidimai sumedžioti elnę ar jos jauniklį, bet nė nemanau į rankas imti šautuvą – lauksiu šernų.
Sutemo. Virš manęs gagendamos praskrido žąsys. Jų nemačiau, bet buvo malonu klausytis – sėkmingos kelionės į pietus. O šernai vėlavo, taip ir nepasirodė, kol aš jų tykojau. Į vaizdo kamerą „įėjo“, kai jau buvau namuose.
