Plungės viešosios pirties lankytojai kurį laiką jautėsi, kaip mėgstama sakyti, nei pakarti, nei paleisti. Dabar jau lyg ir pradedama apsiprasti su mintimi, kad šios pirties gali nebelikti. Praėjusiais metais iškilusį klausimą, išlaikyti ar uždaryti viešąją pirtį, politikai svarstė ne vieną kartą ir vis neišdrįso priimti, jų žodžiais tariant, nepopuliaraus sprendimo. „Spalio mėnesį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliks planinį pirties patikrinimą. Jau žinau, kad po patikrinimo man kaip vadovui bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir įpareigojimas suremontuoti patalpas arba stabdyti veiklą“, – dar balandį politikus informavo savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ direktorius Eugenijus Palubinskas. Spalis atėjo, ir grėsmė niekur nedingo. Tačiau šviesa tunelio gale sužibo. Tiesa, kad pasiektų tą šviesą, pastangų teks įdėti ir patiems pirties mėgėjams.
Ne dėl prabangos, o dėl higienos
Skaitytojams priminsime, kad viešoji pirtis atidaryta 1996 metais. Joje buvo įrengtos atskiros patalpos moterims ir vyrams. Tačiau beveik 30 metų pirtyje buvo atliekamas tik smulkus remontas: dažomos lubos, keičiami mediniai gultai, atliekami nedideli santechnikos darbai ir pan. Tad nieko keisto, jog viskas nusidėvėjo tiek, kad pradeda nebeatitikti higienos normų. Labiausiai nukentėjo vyrų pirties patalpos, todėl praėjusių metų rugsėjo pabaigoje Savivaldybės taryba nusprendė, kad bus eksploatuojama tik viena – moterų pirties – patalpa. Penktadieniai buvo skirti moterims, o šeštadieniai nuo 12 iki 21 val. – vyrams.
Neilgai trukus po priimto sprendimo naudoti tik vieną patalpą moterų pirties būklė taip pat labai suprastėjo. Pradėjo luptis lubos, dėl prastos ventiliacijos mediniai gultai tapo puikia terpe augti grybeliui.
Pradėjus veikti baseinui tikėtasi, kad viešosios pirties lankytojų sumažės ir jos likimas išsispręs savaime, bet… Lankytojų skaičius nukrito neženkliai ir didžiąją jų dalį sudarė asmenys, turintys teisę pirtimi naudotis nemokamai. Priminsime, jog 2021 m. Savivaldybės taryba nustatė, kad už lankymąsi pirtyje asmuo moka 5,79 euro (be PVM), tik už nusiprausimą po dušu – 3,31 euro (be PVM). Nemokamai pirtimi ir dušu gali naudotis pensininkai, socialiai remtini asmenys, neįgalūs asmenys ir vaikai iki 16 metų.
Kiekvienoje diskusijoje aršiai pirties mėgėjų interesus ginantis treneris Genadijus Glikmanas ir kiti asmenys ne kartą akcentavo, jog viešoji pirtis – ne tik pramoga ar privilegija, kaip pabrėždavo politikai, bet ir socialinis bei higienos poreikis, kurio baseino pirtyse daugelis negali patenkinti. „Mes kalbame apie pirtį kaip apie prabangos dalyką, bet čia – socialinė paslauga. Žmonės ateina tik nusimaudyti vieną kartą per savaitę, nes namuose jie tokių sąlygų neturi“, – yra sakęs treneris.
Tiesiama pagalbos ranka
Preliminariai paskaičiuota, kad vienai pirties patalpai sutvarkyti reikėtų apie 85 tūkst. eurų. Ir, kaip jau galima suprasti, Savivaldybė tokių lėšų investuoti nenusiteikusi.
Bet, kaip minėta, šviesa tunelio gale suspindo. Ir tokia naujiena su redakcija pasidalijo G. Glikmanas: „Gal laikraščiui būtų įdomu. Iš Plungės kilęs verslininkas pirčiai atnaujinti skirs pusę reikalingos sumos. Kviečiame ir Jus jungtis prie šios iniciatyvos!
Jau kurį laiką Plungėje netyla diskusijos dėl neveikiančios viešosios pirties. Kadangi jos būklė tokia, kad nebeatitinka reikalavimų, remontas brangus, o lankančiųjų nėra daug, jos išlikimo klausimas yra pakibęs ore.
Buvęs plungiškis, išeivijos verslininkas ir mecenatas Žilvinas Mecelis siūlo išeitį: jei ta pirtis labai reikalinga, jis jai sutvarkyti skirs pusę reikalingos sumos. Kita dalimi kviečia pasirūpinti pačius jos lankytojus – ieškoti rėmėjų ir surinkti reikalingą sumą pirties remontui.
„Jei mano žinios teisingos, sutvarkyti pirtį kainuotų apie 150 tūkstančių eurų. Aš savo gimtojo miesto pirtininkams skirsiu 75 tūkst. eurų. Žinau dar porą žmonių, kurie sutiktų paremti. Jei tik pirties lankytojai bus aktyvūs, lėšos bus surinktos, pirtis atnaujinta, ir visos diskusijos bei nesantaika ta tema bus baigtos“, – sako verslininkas, investicijų fondų valdytojas, Lietuvos ir Didžiosios Britanijos bendrosios įmonės „Covalis Capital“ įkūrėjas Žilvinas Mecelis.“
Paminėta ir tai, kad rėmėjų, galinčių prisidėti prie pirties remonto, paieškos klausimą koordinuos ne kas kitas, o vienas iš aktyviausių pirties mėgėjų G. Glikmanas.
Pirtis – valdžios reikalas?
Pripažinkime, pasiūlymas – viliojantis. Ar pirties lankytojai ruošiasi jį priimti, teiravomės trenerio.
„Taip, Ž. Mecelis man skambino ir iš pradžių bandė kalbėti mero frazėmis apie pirties uždarymą, kad pirtis – prabanga ar privilegija. Bet pasakiau, kad mes nesutarsime. Tada gavau žinutę“, – kad sulaukė pasiūlymo, patvirtino G. Glikmanas.
Šia žinia treneris visų pirma pasidalijo su pirtininkais, bet… atsakymų trečiadienį dar nebuvo sulaukęs. Neslėpė, jog šiek tiek pyksta ant bendraminčių, kurie esą žinodami jo būdą kursto netylėti, o patys tyli lyg vandens į burną prisisėmę. „Bet aš darau, ką širdis sako“, – kalbėjo plungiškis. Paklaustas, ar imsis rėmėjų paieškų, neslėpė, jog būdamas treneriu prašydavo ir nesijausdavo blogai, nes tą darė dėl savo auklėtinių. „Dabar nėra kam siūlyti. Vyresnieji nuėjo nuo scenos, o jaunesnieji… Bandysiu tą žinią viešinti, bet juk tai valdžios reikalas, nes pirtis – higienos reikalas, kiekvienas turime savo ritualą ir priežastis, dėl ko ten einame. Aš einu dėl sveikatos“, – dėstė G. Glikmanas.
Kaip minėta, didžioji dalis viešosios pirties lankytojų – asmenys, kurie paslaugomis naudojasi nemokamai, tad kiek realu, kad bus surinkti trūkstami 75 tūkst. eurų? Į šį klausimą plungiškis vienareikšmiškai atsakyti negalėjo. Anot jo, nemokamo lankymosi pirtyje jie neprašė, tai esą buvo politikų rinkimų triukas. O ar už pirties paslaugas mokančiųjų finansinės galimybės leistų surinkti tokią sumą, G. Glikmanas sakė: „Jei reiks sudėti 75 tūkstančius, tada mes net ne su savo automobiliais, o su taksi į kitų miestų pirtis pradėsime važiuoti.“ Beje, jo žodžiais tariant, jei mecenatas duotų tuos 75 tūkst. eurų ir Savivaldybė leistų, jis suorganizuotų pirties lankytojus ir savo jėgomis pirtį prikeltų naujam gyvenimui.
„Aš netikiu, kad taip bus. Per gyvenimą esu tiek pažadų prisiklausęs. Dabar visi nuo kalno stebės, kaip du briedžiai su ragais – meras ir Glikmanas – kausis ir nenusileis. Mero ambicijos neleis nusileisti. Jei norėtų, kad žmonėms būtų gerai, būtų pastatęs kitą pirtį, bet nebūtų varovu. Į baseiną kišami dieviški pinigai. Sako, kad pirtininkai pradėjo baseino pirtyse lankytis. Aš dėl to, kad esu varomas, iš principo neisiu, geriau nuvažiuosiu kitur“, – nusivylimo neslėpė treneris.
Beje, G. Glikmanas užsiminė, kad esą gavęs pasiūlymą iš Ž. Mecelio netrukus sulaukė ir ultimatumo, jog pasiūlymas galioja iki ketvirtadienio ryto (spalio 10 dienos – aut. past.). Tiesa, taip ir liko neaišku, ar pirtininkams per dieną reikėjo surinkti pinigus, ar priimti sprendimą. „Jei kalbama apie pasiūlymo priėmimą, pasakykite, kad priimu. Jei apie pinigus, tai aš nesu pelenė, kuri per naktį gali išrinkti grūdus iš pelų, kad išeitų į balių“, – neslėpdamas sarkazmo kalbėjo plungiškis.
„Žmonių norai dideli“
Kadangi stipriausi G. Glikmano kirčiai buvo skirti merui Audriui Klišoniui, norėjome išgirsti ir rajono vadovo nuomonę šia tema. Gal atsiradus geradariui ir Savivaldybė iš biudžeto atseikėtų šiek tiek?
„Kalbėjau su Ž. Meceliu, žinau apie tokį pasiūlymą. Variantas galimas. Dabar pamatysime, ar ta pirtis tikrai tokia reikalinga, ar yra tik pakalbėjimai“, – trumpai komentavo Savivaldybės vadovas.
Pasak mero, Savivaldybė taip aršiai keltą socialinę funkciją – galimybę nusimaudyti – vykdo. Baseine veikia 3 pirtys, 2 dienas per savaitę jos įjungiamos visai dienai. Tie, kas pirties ar dušo paslaugomis naudojosi nemokamai, nusimaudyti nemokamai po dušu gali du kartus per savaitę Plungės bendruomenės centre. „Jei man reikia pasipirtinimo su kompanija, išsinuomoju pirtį ir važiuoju. Esu kalamas prie kryžiaus, kad uždarau pirtį, tačiau gyventojams higienos poreikis užtikrinamas. Gal kažkas dar užsinorės hamamo. Žmonių norai dideli, bet ar tikrai valdiškus pinigus apsimoka kišti?“ – paklaustas apie prisidėjimą prie mecenato idėjos kalbėjo A. Klišonis.
Viskas būtų logiška, bet juk visi puikiai žinome, kad pirties paslaugas administruoja „Plungės būstas“. Kaip tada pirties lankytojai ar jų rėmėjai investuos pinigus į valdišką turtą? „Manau, kad variantų yra. Gal pirties mėgėjai įsisteigtų kokį klubą, panaudos sutartimi perleistume jiems patalpas ir tegul tvarkosi, kaip padarėme su regbio klubu. Arba galime išnuomoti patalpas už simbolinį eurą. Tai visiškai „žalias“ pasiūlymas. Dabar viskas pačių pirtininkų rankose. Kai reikia prisidėti savais pinigais, pamatome realų poreikį, o už valdiškus pinigus galima norėti daug ko“, – reziumavo A. Klišonis.
Pats Ž. Mecelis „Plungei“ tik patvirtino, kad pasiūlymas yra, o detalės dar derinamos. Bus įdomu pamatyti, ar pavyks geradariui tapti taikos balandžiu ir pagaliau nugludinti aštrius viešosios pirties išlikimo klausimo kampus.
Beje, opių ir gyventojams aktualių problemų sprendimas politikams – gera proga užsidirbti pliusų ar minusų visuomenės akyse. Nors savivaldos rinkimai dar toli, bet, kaip sakoma, roges ruošk vasarą, ratus – žiemą.
