Paslaugų ir prekių kainos šuoliuoja į viršų ir nežada sustoti. Ekonomistai pripažįsta, kad daug lengviau išvardyti maisto produktus, kurių kainos nekilo, nei tuos, kurie brango. Net būtiniausių produktų krepšelis šiemet, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pabrango 30 procentų. Svaiginantis ir energijos kainų šuolis, tad dažnam lietuviui išgyventi be valstybės paramos jau būtų nebeįmanoma.
Artėjant žiemai labai aktuali būsto šildymo išlaidų kompensacija. Rietavo savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Jolitos Alseikienės pateiktais duomenimis, šildymo kompensacijos gavėjų skaičius padidėjo apie 2,4 karto. 2022 m. spalio–lapkričio mėnesiais ji skirta 304 šeimoms (ar vienam gyvenančiam asmeniui), o 2021-ųjų tuo pačiu laikotarpiu buvo mokama 125 šeimoms (ar vienam gyvenančiam asmeniui).
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, anglimis, dujomis, elektra ir pan.).
Atsižvelgdama į finansinės situacijos sudėtingumą, Vyriausybė nusprendė atsisakyti reikalavimo, kad gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, pateiktų dokumentus (sąskaitas faktūras), įrodančius kuro įsigijimo išlaidas.
Rietavo savivaldybės gyventojams vietos politikų 2019 m. balandžio 25 d. priimtu sprendimu toks reikalavimas buvo taikomas. Tačiau pastarajame tarybos posėdyje, vykusiame spalio 27 dieną, nutarta pakeisti Piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems Rietavo savivaldybės gyventojams tvarkos aprašą, atsisakant kuro įsigijimo dokumentų reikalavimo.
Šis tarybos sprendimas suteikia galimybę būsto šildymo kompensaciją gauti didesniam vietos gyventojų skaičiui.
Rietavo savivaldybės išlaidos kietojo kuro kompensacijoms padidėjo apie 6,7 karto. Kompensacijos dydis kiekvienam besikreipiančiam gyventojui apskaičiuojamas individualiai.
Būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas: kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 kv. m; kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 kv. m; antram – 12 kv. m; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 kv. m. Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kvadratinių metrų naudingąjį būsto plotą.
Iki 2024 m. balandžio 30 d. pratęstas terminas, kai, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas nuosavybės teise turimas asmenų turtas, tačiau, apskaičiuojant pajamas, yra įskaitomos iš privalomo registruoti turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto gaunamos pajamos, pavyzdžiui, žemės, būsto, automobilio ir kito turimo turto nuomos ar pardavimo pajamos.
Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).
Žmonės turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie gaunamas pajamas už 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi, jei ši informacija nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kt.
Nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2 VRP – 294 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (3 VRP – 441 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos J. Alseikienės nuomone, didėjantis paramos gavėjų Rietavo savivaldybėje skaičius rodo, kad gyventojai žino apie galimybę gauti valstybės paramą.
„Šiuo metu stebimas didžiausias šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų skaičius. Neretai gyventojai dėl paramos kreipiasi elektroniniu būdu, pateikdami prašymus www.spis.lt. Prašymą teikiant elektroniniu būdu svarbu jį tinkamai užpildyti ir pateikti reikiamus dokumentus (pvz., darbo užmokesčio pažymą, pažymą apie būste gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis ir pan.)“, – kalbėjo J. Alseikienė.
