Įpusėjus metams vietos politikai supažindinami su Plungės rajono savivaldybės finansinių ataskaitų rinkinių ir konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio audito išvadomis. Ne išimtis ir šie metai. Ko gero, nieko nenustebino ne pirmą kartą girdimos pastabos dėl nebaigtų statybų, nepanaudojamų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui pristatydama minėtojo audito išvadas Savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė akcentavo ir dar vieną ne itin malonų faktą – biudžetinių įstaigų vadovams trūksta atsakomybės.
Senos problemos
Kontrolierė D. Jarašiūnienė priminė, kad audito tikslas – pažiūrėti, ar teisiškai, efektyviai, ekonomiškai valdomas ir naudojamas Savivaldybės turtas, patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas Savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai.
Šiuo metu Savivaldybės turto vertė – 131 mln. 644 tūkst. 93 eurai. Vertindami vietos biudžeto ataskaitų rinkinį reikšmingų klaidų kontrolieriai nenustatė. Tačiau tikrinant konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinį buvo išsiaiškinta tam tikrų įstatymų pažeidimų ir neatitikimų.
Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys parengtas pagal 34 biudžetinių įstaigų, asignavimų valdytojų, ataskaitas. Audito metu nustatyta, kad nebaigtos statybos veiklos apskaitoje yra objektų, kurie eksploatuojami, nors sprendimai dėl jų perkėlimo į turto sąskaitas dar nepriimti. „Mes daug metų rašome rekomendacijas dėl nebaigtų statybų, daug metų nustatome, kad mūsų turtui, kuris yra naudojamas, nėra skaičiuojamas nusidėvėjimas, nes jis apskaitomas kaip nebaigtos statybos“, – pažymėjo kontrolierė.
Pasak jos, negerai ir tai, kad iš KPPP lėšų investicijoms skirtų 1,2 mln. eurų panaudota tik pusė.
Atkreiptas dėmesys, kad per 2022 metus Savivaldybės biudžetas buvo tikslintas 9 kartus. D. Jarašiūnienė teigė, kad, vertinant biudžeto vykdymo ataskaitą, žiūrima, ar teisingai yra išdėliotos pajamos ir išlaidos. Nors viskas ir buvo atlikta gerai, tačiau kontrolieriai nustatė, kad Savivaldybė nesivadovavo Biudžeto rodiklių įstatymu, kuriame sakoma, kad metų pabaigos mokėtinos sumos negali būti didesnės nei biudžetinių metų pradžioje.
„Savivaldybė šią nuostatą pažeidė ir metų pabaigoje turėjo mokėtinų sumų likutį, išaugusį 517 000 eurų“, – pabrėžė D. Jarašiūnienė.
Netikslumai dėl atostogų
Vertinant konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinį atidžiau pasižiūrima ir į darbo užmokesčio eilutę, nes tai sudaro daugiau kaip 50 proc. visų išlaidų. Ir, kaip sakė Savivaldybės kontrolierė, čia taip pat buvo nustatyta neatitikimų – iš 32 biudžetinių įstaigų 13-oje vadovams neteisingai apskaičiuojami atostogų kaupiniai, jie neteisingai atvaizduojami buhalterijos programose.
Kaip žinoma, biudžetinių įstaigų vadovams atostogos suteikiamos mero potvarkiu, bet… „Nustatėme atvejų, ir tai ne pirmi metai, kai įstaigų vadovai nesivadovauja mero potvarkiais, t. y. atostogos suteikiamos, tačiau vadovai jomis tuo laikotarpiu nepasinaudoja. Paskui atsiranda neatitikimų, nes Savivaldybės administracijos Juridinis ir personalo administravimo skyrius, rengiantis potvarkius, tokių duomenų neturi. Todėl, suderinę likučius, nustatėme daug atvejų, kai vadovo nepanaudotų atostogų dienų skaičius nesutampa su įstaigoje esančiais duomenimis ir pačių vadovų neatostogautomis dienomis. Matome, kad šioje srityje trūksta vidaus kontrolės. Ir administracijoje nėra sukurta tvarka, kurioje aiškiai būtų matyti, kaip turi būti pateikti prašymai, kaip mero potvarkiai turi patekti į įstaigą arba buhalterinę apskaitą vedančiai centralizuotai buhalterijai“, – atkreipė dėmesį D. Jarašiūnienė.
Pastebima ir tokia praktika, kad ne mažiau kaip 10 darbų dienų atostogos suteikiamos už einamuosius metus, nors daug atostogų yra likę iš senesnių metų. „Taigi atostogas reiktų suteikti iš ankstesnių laikotarpių, kad nesusidarytų skirtumai ir neatsirastų klaidų“, – reziumavo Savivaldybės kontrolierė.
Trūksta vadovų atsakomybės
Kontrolės komiteto pirmininkas Adomas Zamulskis sutiko su kontrolierės pastabomis dėl nepanaudotų KPPP lėšų, tačiau tam buvo pateisinama priežastis – užsitęsę teismo procesai. Tačiau politiką stebino visai kitas dalykas: „Tie dalykai su atostogomis, atostogų kaupiniais kartojasi kiekvienais metais. Kur čia šuo pakastas, kad metai iš metų tos pačios klaidos? Ar galime kažkaip šioje vietoje pagelbėti įstaigoms?“
Atsakydama į klausimą D. Jarašiūnienė kalbėjo šviesiai tiesiai: „Pagrindinė bėda – vadovų neatsakomybė. Įstaigos vadovas ne tik pats nevykdo mero potvarkio, bet ir priverčia jo nevykdyti įstaigos raštvedę ar sekretorę, kuri pildo laiko apskaitos žiniaraštį, ir kartu centralizuotą buhalteriją, nes darbo apskaitos žiniaraštyje neatsiranda atostogos, buhalteris jų nemato ir neskaičiuoja.“
Kaip vieną iš priežasčių kontrolierė įvardijo tai, kad įstaigos nedirba su dokumentų valdymo sistema „Kontora“. „Dar kažkiek dirbama su gaunamais ir siunčiamais dokumentais, o vidiniai dalykai „Kontoroje“ nevyksta, štai čia ir yra bėda. Gali mūsų administracija išsiųsti per „Kontorą“, bet jei ten vadovas neatsiverčia… Turime sistemą, kuri neveikia“, – paaiškino D. Jarašiūnienė.
