Viena brandaus amžiaus plungiškė redakcijos duris pravėrė nusprendusi pasidalyti savo istorija apie tai, kaip jai teko spręsti sveikatos bėdas Plungės ligoninėje. Pasirodo, dar vasarą jai buvo atlikta nedidelė operacija, tačiau, praėjus keliems mėnesiams, jos ligos istorijos kortelėje neatsirado jokio tai patvirtinančio įrašo. „Operacijos aprašo tebelaukiu, nors jau tiek laiko praėjo… Juk, kaip bebūtų, tai yra dokumentas, nes, be jo, nėra jokio kito įrodymo, kad man buvo atlikta operacija. Maža ką, gal man ateityje prireiks šios informacijos“, – dėstė moteriškė.
77 metų S. K. patirtis susijusi su Plungės ligoninėje dirbančiu gydytoju chirurgu Brūno Aleknavičiumi. O istorijos pradžia tokia, kad kurį laiką plungiškė gyveno su ant krūtinės atsiradusiu neaiškiu dariniu. Galiausiai apsisprendė nuvykti konsultuotis pas dermatologą. Šis specialistas, įvertinęs problemą, pažymėjo, jog būtina darinį išoperuoti. Negana to, kaip minėjo S. K., pasakė, jog jis kelia įtarimą dėl galimo vėžio, todėl ne pro šalį būtų paimti mėginį histologiniam tyrimui atlikti. Moteris buvo nukreipta pas chirurgą.
S. K. užsiregistravo konsultuotis pas chirurgą Plungės ligoninėje. Teko bendrauti su gydytoju B. Aleknavičiumi. Pasak S. K., konsultacijos metu chirurgas replikavo, jog darinį galėjo pašalinti ir dermatologas. Vis dėlto buvo sutarta dėl operacijos liepos 1 dieną. Operacija atlikta. Po jos garbaus amžiaus plungiškė tą pačią dieną išvyko į namus. Tačiau moterį nustebino tai, jog ją operavęs gydytojas prieš paliekant ligoninę net neužsuko pas ją į palatą ir nepaaiškino, kaip praėjo operacija, kokių rekomendacijų laikytis prižiūrint išoperuotą vietą ir pan. „Juk po operacijos gydytojas paprastai ateina pas pacientą. O manęs slaugytoja tik paklausė, ar reikia nedarbingumo pažymėjimo. Kur man jo reikės, juk aš pensininkė“, – stebėjosi ji.
Nors moteris teigė vėliau susidūrusi su nesklandumais gydant operuotą vietą, kurį laiko vaikščiojo žaizdos pertvarstyti, teko ir antibiotikus gerti dėl negyjančios žaizdos – vis dėlto pagrindinė problema ne čia. Skundžiamasi dėl to, jog dar ir šiandien šeimos gydytoja nėra gavusi iš S. K. operavusio gydytojo jokio medicininio išrašo apie atliktą operaciją.
Kaip pasakojo redakcijoje apsilankiusi plungiškė, nesulaukusi išrašo apie atliktą operaciją po kurio laiko jo teiravosi ligoninės registratūroje. Buvo patikrinta jos asmeninė ligos istorijos kortelė, tačiau jokio įrašo nerasta. Šeimos gydytoja taip pat ragina turėti šį medicininį dokumentą. Negana to, S. K. sakė nežinanti, ar jai operacijos metu buvo atlikta biopsija, nes darinys kėlė įtarimą dėl galimos vėžinės ligos.
Šioje visoje istorijoje garbaus amžiaus pacientė skundžiasi aplaidžiu gydytojo B. Aleknavičiaus darbu, mano, kad jis neatsakingai pažiūrėjo į jai atliktą operaciją. „Ką dabar praėjus tiek laiko po operacijos begalima apie ją parašyti. Išeina taip, kad aš apskritai nesu operuota, nes juk nėra tai įrodančio įrašo. Kaip taip gali būti?“ – nesuprato plungiškė.
Teisybės dėlei reikia pažymėti, jog per visą tą laiką nuo darinio pašalinimo nei pati S. K., nei jos šeimos gydytoja nebandė susisiekti su operaciją atlikusiu gydytoju ir pabandyti išsiaiškinti, kodėl jų nepasiekia išrašas apie operaciją.
Ligoninė: „Atsiprašėme pacientės“
S. K. istoriją išdėstėme Plungės ligoninės administracijai. Įstaigos vadovas Remigijus Mažeika pažadėjo situaciją išanalizuoti ir netrukus pateikė atsakymus į rūpimus klausimus:
– Ar Plungės ligoninėje įprasta praktika, kai po dienos chirurgijos operacijų pacientai išsiunčiami į namus be papildomos gydytojo apžiūros ir informavimo apie operacijos eigą?
– Informacija apie planuojamą intervenciją ar procedūrą visais atvejais yra suteikiama prieš gydymą. Ir minimu atveju pacientė buvo supažindinta ir parašu patvirtino šį faktą. Kadangi intervencija buvo itin mažos apimties, pagal sudėtingumą prilygstanti ambulatorinei paslaugai, po jos atlikimo nėra būtina atlikti papildomos apžiūros.
– Dėl kokių priežasčių iki šiol nėra pateikiamas S. K. atliktos operacijos medicininis išrašas?
– Medicininė dokumentacija yra pildoma suvedant informaciją į e.sveikatos sistemą. Atsakymą į 027 formą gauna siuntęs gydytojas. Šiuo konkrečiu atveju operacijai siuntęs gydytojas buvo B. Aleknavičius. Po gydymo yra užpildoma forma E 03, kuri yra pasiekiama pacientui ir šeimos gydytojui. Tačiau ši forma matoma tik tuo atveju, jeigu gydytojas ją ne tik patvirtina, bet ir pasirašo. Minėtu atveju, deja, gydytojas nebuvo jos pasirašęs elektroninėje sistemoje.
– Ar operacijos metu buvo paimtas mėginys histologiniam tyrimui atlikti? Jei ne – kodėl? Kodėl apie tai neinformuota pacientė?
– Chirurgas, makroskopiškai įvertinęs, kad tai nėra piktybinis darinys, jį pašalino sveikų audinių „ribose“, todėl nebuvo abejonių dėl operacijos radikalumo. O operacinis histologinis ištyrimas yra intervencijos radikalumo įvertinimas.
Administracija susisiekė su paciente, išklausė jos patirtį minėtu atveju, atsiprašė pacientės dėl sukeltų problemų ir nepakankamo komunikavimo. Minėtas atvejis aptartas su gydytoju B. Aleknavičiumi. Numatyti veiksmai dėl gerinimo.
Gydytojas: „Tai mano klaida“
Situaciją paaiškino ir pats gydytojas B. Aleknavičius. Jis sakė, kad histologiniam tyrimui mėginio neėmė, nes kaip specialistas nematęs tam reikalo, be to, manantis, kad jei dermatologui buvo kilę dėl to abejonių, jis pats galėjo tai padaryti pirminės konsultacijos metu. „Jei būtų kilusi nors menkiausia abejonė, tai tikrai mėginį būčiau paėmęs ir išsiuntęs histologiniam tyrimui atlikti. Neįsivaizduoju, kaip galima to nepadaryti, jei tikrai yra būtina. Šiuo atveju man atrodė, kad būtinybės nėra“, – komentavo gydytojas.
Prakalbus apie įrašą dėl atliktos operacijos, B. Aleknavičius patvirtino ligoninės administracijos pastabą, kad kol medikas nepasirašo dokumento, tol jis neatsiranda elektroninėje sistemoje. S. K. atveju jis ant išrašo pačioje pradžioje parašo neuždėjo, kadangi tuo metu, kai ėmėsi tvarkyti reikalingus dokumentus operacijai įforminti, kompiuterinė sistema strigo.
„Taip, tai mano klaida, tačiau tikrai to nedariau piktybiškai. Tiesiog pasimiršo, nepavykus iškart pasirašyti, prie dokumento nebegrįžau kitą dieną. Keliskart grįžinėti prie to paties dalyko paprastai nėra laiko. Bet negi pacientui sunku paskambinti ir pasiteirauti, jei kas yra neaišku? Paprastai pacientai po poros savaičių yra kviečiami į papildomą konsultaciją, jei jie mato tam būtinybę. Nedažnai tokių sulaukiame“, – kalbėjo B. Aleknavičius, nesutikdamas su priekaištais, kad jis nepaaiškino pacientei, kaip elgtis pooperaciniu laikotarpiu. „Tikrai taip nebūna, kad pacientams nesuteikčiau tokios informacijos“, – tikino gydytojas.
