„Kūryba. Tai?“ – toks retorinis klausimas, užkoduotas viekšniškių Inesos ir Martyno Stankų sumanytame ir organizuojamame renginių ciklo, skatinančio kūrybiškumą, pavadinime.
Praėjusią savaitę dalyvaudami šio projekto veiklose, atsakymo į retorinį klausimą ieškojo būrys įvairaus amžiaus rajono gyventojų.
Sulaukė gražių atsiliepimų
Projektas „Kūryba. Tai?“ jau yra tapęs tradiciniu. Šiemet jis vyko trečią kartą.
Projekto veiklos – paskaitos, profesionalių menininkų vedamos kūrybinės dirbtuvės. Jos vyksta įvairiose Viekšnių ir Mažeikių erdvėse: Vaistinės muziejuje, kultūros centre, Maltiečių vaikų dienos centre. Mažeikių muziejuje projekto renginiai lankytojus kvietė tris praėjusios savaitės dienas, tačiau nesibaigė – rugpjūčio 29 d. Viekšniuose dar vyks paskaita, skirta iš šio miesto kilusiam Jonui Katakinui, vienam ryškiausių XX amžiaus Lietuvos baleto šokėjų, o paskui – ir jam skirtos skulptūros „Likimo būgnai“ pristatymas.
Pirmą kartą 2022-aisiais pabandę įgyvendinti tokį visuomenės kūrybiškumą skatinantį projektą, pamatę viekšniškių – ir ne tik jų norą dalyvauti veiklose, padedančiose pažinti įvairius kūrybos žanrus, išbandyti skirtingas meninės raiškos formas, išgirdę prašymų ir ateityje sudaryti galimybę pasigilinti į meno pasaulį, Inesa ir Martynas kartu su bendraminčiais nutarė projektą tęsti ir 2023-iųjų metų vasarą, ir šiemet.
Duoklė ir pagarba išėjusiems
Pasak projekto koordinatorės I. Stankienės, labai svarbu sujungti iš Mažeikių krašto kilusius menininkus ir čia šiuo metu gyvenančius žmones, atiduoti prisiminimų, pagarbos duoklę tiems kūrėjams, kurių jau nebėra šiame pasaulyje.
„O juk tie, kurių jau nebėra tarp mūsų, į savo gimtąjį kraštą sugrįžta ir kitų žmonių darbais. Pavyzdžiui, Jonas Katakinas į Viekšnius sugrįš atminties skulptūros pavidalu. Tapytojas, grafikas Pranas Gailius, kuris traktuojamas kaip žymiausias lietuvių išeivijos atstovas pasaulyje, į gimtuosius Mažeikius, pas mažeikiškius simboliškai sugrįžo per dr. Jolitos Linkevičiūtės paskaitą ir autorinės knygos „Paryžiaus sielrankšluosčiai“ pristatymą“, – kalbėjo I. Stankienė.
Pradžia – Vaistinės muziejuje
Projekto veiklose dalyvauti gali visi, kam įdomi kūryba. Tarp jų – ir jau kuriantys žmonės, ir dar tik pradedantys „matuotis“ kūrybiškumo galimybes. Amžiaus grupė nesvarbi. Svarbiausia – smalsumas.
Pirmąją projekto „Kūryba. Tai?“ dieną veiklos vyko Viekšnių vaistinės muziejuje.
Jo darbuotoja Jūratė Žulpaitė susirinkusiesiems papasakojo apie vaistininko žmonos Sofijos Aleksandravičienės kūrybišką asmenybę, priminė kai ką iš jos biografijos, aptarė pomėgius, gyvenimo Viekšniuose detales. Pasak muziejininkės, S. Aleksandravičienė mėgo piešti, siuvinėti, groti pianinu. Buvo šviesi, tauri, užjaučianti, svetinga moteris.
Vėliau paskaitoje „Įkvėpti Sofijos“ dailininkė-tekstilininkė Giedrė Bernotavičienė pristatė įvairių siuvinėjimo pavyzdžių, darbelių, techniką.
Renginio dalyviai ėjo į vaistinės sodą, rinkosi gėlių bei kitų augalų ir bandė juos išsiuvinėti, prieš tai kontūrą perkėlę ant medžiagos.
Nuo tapybos iki juvelyrikos
Antrą projekto dieną, trečiadienį, Maltiečių vaikų dienos centro patalpose tapytoja Simona Merijauskaitė pravedė tapybos dirbtuves „Šiandieninė interpretacija: autoportretas“.
Dirbtuvių dalyviai tikino: pabandyti save nutapyti buvo nauja, įdomi, neįprasta patirtis ir, norint jos įgyti, pirmiausia teko išeiti iš pačių susikurtos komforto zonos.
Trečią dieną projekto dalyviai turėjo galimybę dalyvauti juvelyrės Vaidos Stankuvienės „Meistriškumo dirbtuvėse“. Jie sužinojo įvairių subtilybių apie šį meną, apžiūrėjo juvelyrės kūrinius ir patys turėjo galimybę pasidaryti po žiedą.
Vėliau vyko paskaita „Visa tiesa apie šikšnosparnius“. Ją vedęs mažeikiškis gamtininkas, Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos vadovas Deividas Makavičius paskaitos klausytojams ne tik papasakojo pačius įdomiausius dalykus apie šiuos gyvūnėlius, bet ir leido susipažinti su savo globojamu šikšnosparniu.
Prisimintas vienas ryškiausių išeivijos dailininkų
Dar vienas, ketvirtasis, „Kūryba. Tai?“ renginys įvyko penktadienio pavakarę Mažeikių muziejuje.
Apie vieno ryškiausių lietuvių išeivijos dailininkų P. Gailiaus kūrybą ir savo susitikimus su juo Paryžiuje, kaip apie gyvenimo dovaną, kalbėjo žurnalistė, humanitarinių mokslų daktarė J. Linkevičiūtė.
Pasak jos, Mažeikiuose gimęs P. Gailius buvo ryškus, įdomus žmogus, save visada laikęs žemaičiu, kurį maitino prancūzų kultūra.
Viešnia mažeikiškiams pristatė knygą „Paryžiaus sielrankšluosčiai“. Ši knyga – glausta P. Gailiaus kūrybinė biografija, parašyta kaip šešių dailininko pamokų dienoraštis ir kelionės užrašai, išskleidžiantys autentišką menininko kūrybos metodą, kuriuo gali išmintingai naudotis kiti, net naujos kartos dailininkai.
Nepramanyto susitikimo Pary- žiuje metu vyksta pramanyti ir tarsi neįmanomi realybėje dalykai: ateina ir išeina, dalyvauja pokalbiuose žmonės, seniai atsisveikinę su šiuo pasauliu, bet vis tiek esantys lietuvių egzilio (išeivijos) kultūroje ir Prano sukurtose knygose livred‘artiste (dailininko knyga). Pranas savo noru susitinka su kitu lietuviu – Algirdu Juliumi Greimu: nors jiems nėra tekę bendrauti gyvai, tačiau teko drauge nešti pasauliui lietuvybės vėliavą ir svarstyti, ką reiškia būti lietuviu ir prancūzu vienu metu.
Loretos KAZLAUSKIENĖS, Inesos STANKIENĖS ir Lilijos Petraitienės nuotr.