Taip sakė Draugystės gatvės gyventojai, skęstantys didžiulėse balose ir niekaip nesulaukiantys rajono valdžios dėmesio. Kadangi jų gatvėje neįrengta lietaus kanalizacija, vanduo laikosi balose, o kai į jas nebesutelpa, teka į sklypus: kiemus, daržus, namų rūsius, ūkinius pastatus. Bandydami apsisaugoti nuo vandens, kai kurie gyventojai, lyg bebrai, jau užtvankas ir pralaidas ėmė įsirenginėti.
Apie upe virtusią Draugystės gatvę „Plungė“ rašė liepos 5 dienos numeryje. Tada gyventojai ir į redakciją kreipėsi, ir Savivaldybės tarybai savo prašymą tvarkyti gatvę pateikė. Praėjo kelios savaitės, tačiau, atrodo, niekas nesikeičia. „Terminas praėjo, tačiau mes nei atsakymo iš Savivaldybės sulaukiame, nei darbai pradedami“, – kalbėjo Draugystės gatvėje gyvenantis ir birželio pabaigoje į Savivaldybės tarybos narius kreipęsis gydytojas Romualdas Mončys.
Draugystės gatvės gyventojų padėtis išties nepavydėtina. Jų gatvė – žemiau nei aplinkinės, todėl lyjant visas vanduo ir subėga, o lietaus vandens surinkimo sistema neįrengta. Vanduo kaupiasi duobėse, kai netelpa, veržiasi į sklypus, na, o žemiausioje vietoje gyvena R. Mončys. Taigi jam vandens tenka daugiausiai. Priteka tiek, kad be guminių batų iš namų neišeisi. Nors kiemas grįstas trinkelėmis, jame įrengta lietaus kanalizacija, tačiau iš visur subėgančio vandens ji nepajėgi surinkti.
Anot R. Mončio ir kitų gyventojų, jų gatvė ir anksčiau neblizgėjo, tačiau dar buvo šiokia tokia asfalto danga, o dabar… Padėtį ypač pablogino šiemet vykdyti vandentvarkos projekto darbai. Vykdant juos, asfalto danga suardyta, o gatvė palikta itin prastos būklės, duobėta. „Laukėm, laukėm to europinio projekto, o jis mums ne tiek naudos, kiek žalos atnešė“, – sakė R. Mončys.
R. Mončio teigimu, tokios prastos būklės gatvės, kokia yra Draugystės, daugiau mieste nėra. Tą patį kalbėjo ir kiti gyventojai. Net jei nelyja, vanduo nuolat laikosi balose. O kai pradeda lyti, jis teka į sklypus. Draugystės gatvėje gyvenanti Rita sakė, jog per vieną liūtį vandens į rūsį pritekėjo tiek, kad apsėmė skalbimo mašinas, žoliapjovę. Visa technika sugedo. Kitoje gatvės pusėje gyvenantis Stanislovas Gineitis sakė prasikasęs griovelį – kad vanduo tekėtų į žolyną, o ne į ūkinį pastatą. Dėl vandens namo rūsyje skundėsi ir Antanas Gulbinskis – taip drėgna, kad daržovės pūva, o laikomi daiktai pelija.
Prasčiausia vis dėlto R. Mončio padėtis. Vanduo plauna jo kiemo dangos pagrindus, trinkelės ėmė klaipytis, o į rūsį taip pat teka vanduo. „Aš savo kiemą susitvarkęs ir lietaus kanalizaciją įsirengęs. Tačiau visų aplinkinių gatvių vandens aš nesurinksiu. Tuo turi pasirūpinti valdžia“, – kalbėjo R. Mončys.
Vyro teigimu, jį papiktino valdžios neveiklumas. Juk gyventojai rinko parašus, kreipėsi į Savivaldybės tarybą, o valdžia… Ne tik kad nieko nesiėmė, bet netgi raštiško atsakymo į paklausimą per privalomas 20 darbo dienų nepateikė. „Tiesa, neseniai mūsų gatvę apžiūrėjo miesto seniūnas Gintaras Domarkas, Vietos ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojas Arvydas Liutika, bet kažin ar iš to bus kokios naudos“, – retoriškai klausė R. Mončys.
Kartu su R. Mončiu kreipėmės ir į Savivaldybės merą Albiną Klimą. Pastarasis sakė taip pat apžiūrėjęs Draugystės gatvę, pripažįstąs, kad jos būklė baisi, ir jau ėmęsis šiokių tokių žygių. „Peržiūrėjau miesto seniūnijos biudžetą. Lėšų kapitaliniam gatvės remontui nėra, bet žvyro rasime iš ko atvežti“, – kalbėjo A. Klimas. Toks mero požiūris gerokai papiktino R. Mončį: „Atvežę žvyro, jūs tik pasityčiosite iš manęs. Nes užpilsite duobes, o tada jau visas vanduo pas mane tekės. Reikia lietaus kanalizacijos!“
Meras tikino suprantąs, ko reikia, tačiau pinigų nei lietaus kanalizacijai įrengti, nei asfaltui pakloti nėra ir artimiausiu metu nebus. Vienintelė išeitis – žvyras. R. Mončys sakė nesuprantąs, kodėl aplinkinėms gatvėms pinigų yra, o Draugystės gatvei – ne. „Liepų gatvės gyventojai ne tik asfaltą turi, bet ir šaligatviais vaikšto, o mes neišplaukiam“, – kalbėjo gyventojas.
A. Klimas bandė jį raminti – esą ir Draugystės gatvė bus įrašyta į remontuotinų sąrašą, bus ieškoma lėšų jai tvarkyti, bet kol kas yra taip, kaip yra. „Asfaltavimui reikia milijonų, iš kur dabar aš juos paimsiu?“ – klausė meras.
„O gatvę apžiūrėjęs Arvydas Liutika kalbėjo ką kita – kad reikia lietaus kanalizacijos. Tai kuo dabar man tikėti – kad reikia kanalizacijos ar kad užteks ir žvyro“, – klausė R. Mončys. Vėliau kalbintas A. Liutika sakė nieko R. Mončiui nepažadėjęs. „Mes tik garsiai pamąstėm, kad čia būtina lietaus kanalizacija, tačiau jos tikrai nepažadėjom – juk žinom, kad pinigų nėra. Todėl siūlytume laikinai problemą spręsti atvežant žvyro“, – kalbėjo Savivaldybės specialistas.
„Norėjau, kad visa gatvė būtų tvarkoma, bet, jei reikalai nepajudės, ko gero, imsiuosi kitokių priemonių – susipilsiu pylimą ir pasirūpinsiu tik pats savimi. Sulaikysiu vandenį, kad pas mane netekėtų“, – sakė R. Mončys. Tačiau tai – tik laikinas ir gana primityvus problemos sprendimo būdas. Gatvė išties baisi, ją būtina tvarkyti. Ir ne žvyro mašina, bet iš pagrindų. O valdžia juk tam ir yra valdžia, kad rastų pinigų gyventojų problemoms spręsti. Juolab, kad antros tokios būklės gatvės mieste išties reikia paieškoti .
