
Jau daugiau nei metus Sveikatos ir grožio konsultacinėje klinikoje, kuri įsikūrusi Telšių g. 13, Plungėje, dirba akių ligų gydytojas Gintaras Slauzgalvis. Konsultuodamas ir gydydamas plungiškius pacientus, oftalmologas pastebėjo, kad daugėja vaikų ir jaunuolių, kuriuos kamuoja akių spazmų sukeliamas galvos skausmas, na, o suaugusieji turėtų dėmesį atkreipti į tai, kad vis jaunesnio amžiaus žmonės pradeda sirgti degeneracine akių liga – glaukoma.
Kalbėdamas apie vaikų, paauglių ir jaunimo akių ligas, gydytojas G. Slauzgalvis akcentavo galvos skausmą. „Jei vaiką ar paauglį pradeda kamuoti galvos skausmas, tėvai paprastai jį veda pas pediatrą, neurologą, net neįtardami, kad tai gali būti akių ligos požymis ir kad kreiptis reikia į oftalmologą“, – pasakojo specialistas.
Akių ligų gydytojo teigimu, jaunoji karta daug laiko praleidžia prie kompiuterių, žiūrėdama į mobiliųjų telefonų ekranus. Ši veikla silpnina regėjimą, sukelia akių spazmus, o šie – galvos skausmą. „Vaikui ar paaugliui, kuris skundžiasi, kad vis skauda galvą, pirmiausia išplečiami vyzdžiai ir žiūrima, ar yra akių spazmai. Jei jie nustatomi, teikiame rekomendacijas, ką pacientas turi daryti, ko nedaryti, kaip keisti režimą. Jei nurodymų nesilaikys, akių spazmai neišnyks, o galvos skausmas kartosis“, – kalbėjo G. Slauzgalvis.
Gydytojas, remdamasis savo patirtimi, minėjo, kad akių spazmai vaikams atsiranda, kai tik jie prisėda prie kompiuterio, kartais – sulaukus vos 5–6 metų amžiaus. Anot specialisto, naujovių ir technologijų amžiuje jaunam žmogui neuždrausi naudotis kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu. Svarbu ne drausti, o išmokyti teisingai jais naudotis, reguliariai ilsinti, mankštinti akis. Didžiausias „peilis“ joms – žiūrėjimas į mobiliojo telefono ekraną tamsoje. „Uždrausti galima greitai, bet, atėmus vieną, reikia ką nors pasiūlyti į vietą – sportą, pasivaikščiojimus, išvykas. Tačiau tėvai, patys laiką leidžiantys prie televizorių ir kompiuterių, dažnai džiaugiasi, kad vaikas ramiai sėdi prie kompiuterio“, – įsitikinęs medikas.
Pasak oftalmologo, idealu būtų, jei ir mažieji, ir vyresnių klasių mokiniai, kurių akys ir taip pavargusios nuo mokslų, kompiuterius naudotų tik mokymosi tikslais, tačiau tendencijos kitokios – prie jų dažniausiai praleidžiamas ir visas laisvalaikis. Ir tai, žinoma, ne tik Plungės moksleivių bėda.
Kalbėdamas apie suaugusiųjų akių ligas, G. Slauzgalvis sakė pastebintis, kad glaukoma, kuri anksčiau laikyta pagyvenusių žmonių liga, jaunėja – ši degeneracinė akių liga diagnozuojama vis dažniau ir vis jaunesniems pacientams. Anksčiau 45 metų ir vyresniems žmonėms buvo rekomenduojama kasmet tikrintis dėl glaukomos, o dabar tirtis reguliariai turėtų jau sulaukusieji 35–40 metų.
G. Slauzgalvio tikinimu, tikrintis dėl glaukomos reikia profilaktiškai, nelaukiant, kol atsiras vienokių ar kitokių ligos simptomų. „Kai žmogus pradeda jausti perštėjimą, kai atrodo, jog akyje yra svetimkūnis, glaukoma jau gali būti pažengusi ir pažeidusi apie 40 procentų akies nervo. Jo atkurti neįmanoma, tačiau sustabdyti – taip. Todėl ir svarbu laiku kreiptis į gydytoją, kad liga būtų diagnozuota kuo anksčiau, kol nervo pažeidimas nėra labai žymus“, – tvirtino oftalmologas.
Anksčiau 30–40 procentų sergančiųjų glaukoma tekdavo operuoti. Dabar, medicinos mokslui sparčiai žengiant į priekį, operuoti reikia tik 1–2 proc. ligonių, kitiems taikomas nesudėtingas medikamentinis gydymas. Gydytojo teigimu, glaukoma, kai ji diagnozuojama, – jau ne paciento, o specialisto rūpestis. Ligoniui būtina tik klausyti oftamologo nurodymų, o jie – nesudėtingi. „Reikia tik kasdien lašintis vaistus ir vis ateiti pas gydytoją. Jei šių nurodymų laikysis, tikėtina, kad regėjimą žmogus išsaugos iki gilios senatvės. Ir joks apakimas negrės“, – pasakojo medikas.
O jei žmogus į gydytoją nesikreips arba nesigydys diagnozuotos glaukomos? Pasak G. Slauzgavio, yra daugybė žmonių, bijančių sirgti ir manančių, kad, jei liga nediagnozuota, vadinasi, tu sveikas. Yra ir tokių, kurie į oftalmologą nesikreipia net pajutę simptomus arba kuriems kasdien lašinti vaistus – pernelyg sudėtinga. Paminėtaisiais atvejais sergančiajam glaukoma išties gresia netekti regėjimo.
Kita suaugusiųjų problema – nenoras nešioti akinius. Anot gydytojo, nors šiais laikais daugelis renkasi kontaktinius lęšius, nors atliekamos lazerinės operacijos, akinių niekas neatstos. „Ar žinote, kad Japonijoje 90–95 procentai gyventojų nešioja akinius? Ir ne tik dėl blogo regėjimo – juk jie apsaugo akis, padeda, jei akys bijo ryškios saulės šviesos, jei ašaroja“, – G. Slauzgalvis ragino apie akinius pagalvoti kiekvieną, kuris daug laiko praleidžia prie kompiuterio, nuolat skaito ar kitaip įtemptai dirba akimis.
Gydytojas G. Slauzgalvis Sveikatos ir grožio konsultacinėje klinikoje dirba antradieniais ir trečiadieniais 8–14 val. Registruotis būtina iš anksto telefonu (8 448) 55220, turint šeimos gydytojo siuntimą – konsultacija nemokama.