Kad mažamečiai vaikai gali krėsti išdaigas ir jos kartais gali išvesti iš kantrybės, niekam ne naujiena. Tačiau matant, kaip stambus vyras pakėlęs purto mažą berniuką, daugeliui turėtų sukilti pyktis. Toks atvejis buvo praėjusiais metais Plungėje – V. Mačernio gatvėje gyvenantis šešiametis nukentėjo nuo savo draugo tėvo. Už fizinio skausmo sukėlimą mažamečiui ir viešosios tvarkos pažeidimą vasario 29 dieną Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas plungiškiui A. S. skyrė laisvės apribojimo bausmę.
Kaltu nesijaučia
Anksčiau su teisėsauga reikalų neturėjęs A. S. į teisiamųjų suolą sėdo už tai, kad praėjusių metų liepos 17-osios vakare prie vieno V. Mačernio gatvės daugiabučio gyvenamojo namo sugriebė berniuką už pažastų, pakėlė į viršų ir, prispaudęs prie sienos, apie keturis kartus stipriai papurtė, taip mažamečiui sukeldamas fizinį skausmą. Taip pat tokiais veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.
Teisme A. S. savo kaltės nepripažino. Pasakojo, kad tą vakarą buvo namuose su šeima. Išgirdo, kad iš lauko skambina į telefonspynę, tačiau pakėlus ragelį niekas nekalbėjo. Po kiek laiko vėl paskambino ir vėl niekas nekalbėjo. Grįždamas į kambarį pamatė, kaip nuo laiptinės nubėga du maži vaikai. Jam pasirodė, kad vaikai žaidžia žaidimą „paskambink į duris ir nubėk“. A. S. apsirengė ir išėjo į lauką. Apsižvalgęs už kokių 50 metrų už krūmo pamatė stovinčius du mažamečius. Dar pavaikščiojo ir apsidairė. Kadangi aplinkui nieko kito nebuvo, vyras pamanė, jog būtent jie skambinėja į telefonspynę. Tada atsisukęs esą pamatė, kad mažesnysis, priėjęs prie telefonspynės, surinko jo buto numerį. Vaikai neva apsisuko ir pasileido bėgti už krūmo. A. S. pagavo mažesnįjį, paėmė už pažastų, pakėlė ir prirėmė prie sienos.
Kaltinamasis teigė, kad vaikas muistėsi, norėjo ištrūkti, buvo išsigandęs, bet nešaukė, kad skauda, neišleido jokių skausmą rodančių garsų. Anot vyriškio, paklaustas, kodėl skambinėja, berniukas parodė į didesnįjį vaiką, o paskui prisipažino apsišlapinęs. Išgirdęs tai, A. S. mažametį paleido, pats buvo sutrikęs, nežinojo, ką daryti.
Grįždamas namo A. S. sutiko kaimynę R. D. Jai esą papasakojo, kas nutiko. Po pusvalandžio atėjo berniuko mama ir jį bei jo žmoną išvadino necenzūriniais žodžiais, grasino kreiptis į policiją, vaiko teisių apsaugos tarnybą, teismą. Dar po pusvalandžio atvažiavo policijos pareigūnai.
Vyras buvo įsitikinęs, jog pasielgė taip, kaip reikalauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Matydamas, kad vaikas nesilaiko visuotinai pripažintų elgesio normų, pažeidžia kitų asmenų teises ir laisves ar viešąją tvarką, privalėjo nedelsiant imtis tinkamų veiksmų sudrausmindamas, ką jis ir padarė, tik nespėjo informuoti policijos ar teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos dėl šio įvykio.
Anot kaltinamojo, vaikų jis negąsdino ir neplanavo to daryti, tik norėjo pagauti skambinėtojus. Be to, esą bandęs tartis su vaiko mama dėl atsiprašymo ir gydymo išlaidų atlyginimo, bet nepavyko.
Vaikas patyrė šoką
Mažamečio mama teisme pasakojo, kad įvykio dieną sūnus buvo lauke. Ji ruošėsi važiuoti į sodybą, kai sulaukė vaiko skambučio. Sūnus kūkčiodamas, sunkiai rinkdamas žodžius prašė ateiti jo gelbėti, nes jį nuskriaudė dėdė. Sužinojusi, kur vaikas yra, nuėjo į nurodytą vietą. Pamatė už medžių pasislėpusį ir verkiantį sūnų. Paklaustas, kas atsitiko, berniukas pasakė, kad užpuolė D. tėtis, nes jie su draugu skambino į telefonspynę.
Moteris teigė, kad vaikas buvo išsigandęs, negalėjo nieko normaliai paaiškinti, jam skaudėjo… Sakė, jog ėjo pas A. S. pasikalbėti, bet jis esą tik rėkė, nenorėjo bendrauti, nepripažino, kad blogai padarė.
Kaip kalbėjo šešiamečio mama, sūnus buvo ištiktas šoko, kitą dieną bijojo eiti į lauką, ant kūno buvo paraudimų. Tiesa, į gydytoją kreipėsi tik po dviejų dienų, tad paraudimų nebesimatė. Berniukas esąs labai jautrus, jam diagnozuota migrena, kuri po įvykio paūmėjo. Pasikeitė ir jo elgesys – iki tol buvęs atviras, bendraujantis ir visais pasitikintis vaikas tapo uždaresnis, nepatiklus, pradėjo lankyti savigynos būrelį, nešiotis su savimi įvairius daiktus, kuriais esą galėtų apsiginti.
Liudytojai
Kaltinamojo minėta kaimynė R. D. teisme prisiminė, kad įvykio dieną grįždama namo pamatė nuo kaimyno nubėgantį išsigandusį ir verkiantį vaiką. Sutikusi A. S. prie laiptinės, pasidomėjo, kas atsitiko. Moters teigimu, kaimynas buvo supykęs, susinervinęs ir pasakė, kad septynis ar devynis kartus skambino į telefonspynę, kad pagaliau skambinėtoją sugavo.
Nepilnamečiai liudyti nebuvo kviečiami, tad teisme buvo perskaityti jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Mažamečiai berniukai įvykius nupasakojo kaip ir jų mamos.
Įvykius matė ir stadione buvę nepilnamečiai vaikinai. E. P. pareigūnams pasakojo, kad tą dieną matė du vaikus, kurie nubėgdavo už daugiabučio. Kiek vėliau pamatė išbėgančius vaikus, o jiems iš paskos stambaus sudėjimo supykusį ir šaukiantį vyriškį. Jis pačiupo vieną berniuką ranka už rūbų krūtinės srityje, pakėlė jį, prirėmė prie sienos ir papurtė. Vaikinas minėjo, jog vaikas buvo išsigandęs. Neslėpė, kad ir pas išsigando tokio vyro elgesio ir nesikišo bijodamas dėl savo saugumo. E. P. manymu, vyro poelgis buvo netinkamas.
A. L. nupasakojo analogišką įvykių eigą. Jo nuomonė buvo tokia pat, kaip ir prieš tai kalbėjusio vaikino.
Bausmė
Įvertinęs visas aplinkybes, byloje surinktą medžiagą, parodymus teismas A. S. pripažino kaltu dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir skyrė subendrintą laisvės apribojimo bausmę šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros. Plungiškis taip pat įpareigotas visą šį laikotarpį dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programoje. Beje, vyro tikinimą, kad jis elgėsi pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, teismas įvertino kaip jo pasirinktą gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Byloje buvo pateiktas ir civilinis ieškinys. Nukentėjusio vaiko mama sūnui prašė priteisti 2 000 eurų neturtinės žalos už patirtą šoką, fizinį ir dvasinį skausmą. Taip pat prašyta priteisti ir 700 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį teismas tenkino iš dalies. A. S. 2016 m. gimusiam berniukui turės atlyginti 1 500 eurų neturtinės žalos ir padengti visas bylinėjimosi išlaidas.
Nuosprendis gali būti skundžiamas.
